Suvartotų skysčių ir šlapinimosi dienynas

Suvartotų skysčių ir šlapinimosi dienynas – vienas plačiausiai tarptautinėje klinikinėje praktikoje pripažintų svarbių instrumentų, naudojamas įvairių sričių gydytojų specialistų: urologų, vaikų nefrologų, uroginekologų, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų ir kt., tiriant ir diagnozuojant įvairias dubens dugno disfunkcijas¹, šlapinimosi funkcijos sutrikimus.

Kas tai yra?

Suvartotų skysčių ir šlapinimosi dienynas – iš esmės yra detalus išgertų, ar su maistu suvartotų skysčių tūrių bei šlapinimosi tūrių kiekvieno pasišlapinimo metu užfiksavimas paros eigoje (duomenis supildant į specialiai sveikatos priežiūros specialistų paruoštus ar savo pasigamintus lapus, elektroninio formato dokumentus, dienoraščius). Pildant tokius dienynus, pacientai neretai taip pat prašomi užfiksuoti įvykusius šlapimo nelaikymo epizodus, pagalbinių priemonių (įklotų, sauskelnių) keitimo faktus ir kitą gydytojui aktualią informaciją. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, nėra vieno priimto standartizuoto dienyno varianto visiems dubens dugno disfunkcijų atvejams. Kiekvienas dienynas gali būti keičiamas, gydytojo modifikuojamas, aktualizuojant jį esamai klinikinei situacijai ir pacientui.

Kada ir kiek laiko pildomas suvartotų skysčių ir šlapinimosi dienynas?

Dažniausiai tokį dienyną rekomenduojama pildyti bent 2-5 dienas iš eilės (bet, jei tokia galimybė neįmanoma, pildoma kitomis pasirinktomis dienomis). Dirbantiems asmenims dažniausiai tinkamiausios dienos dienyno pildymui yra savaitgaliai. Visgi, jei numatomos šventės, ar kitos veiklos, kuomet labai pasikeičia jūsų įprastas gyvenimo būdas: pvz., dalyvaujate šventėje, kur labai skirtinga mityba ir skysčių vartojimas palyginus su įprastomis dienomis ar išsiruošėte į ilgą varginančią kelionę, dirbate (nemiegate) visą naktį ir pan., – tokiomis dienomis reiktų vengti pildyti dienyną (ypač pildant pirmą kartą, prieš atvykstant pirminei gydytojo konsultacijai), nes tikėtina, kad jo duomenys neatspindės jūsų kasdienybės patirčių, pasireiškiančių šlapinimosi funkcijos sutrikimais, arba juos stipriai iškreips.

Ypač dažnai tokių dienynų pildymai naudojami fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojų, besispecializuojančių dubens dugno disfunkcijų, šlapimo nelaikymo srityje. Lietuvoje tokiems FMR gydytojams neretai nukreipiami pacientai, kuriems jau daugiau ar mažiau būna išsemtos įmanomos medikamentinio gydymo priemonės (ar jos kontraindikuotinos, ar pacientas tokio gydymo atsisako), o operacinis gydymas negalimas (ar pacientas jo atsisako), ar disfunkcijos išlieka ir po pritaikyto operacinio gydymo ir/ar kitų specializuotų urologinių, uroginekologinių intervencijų. Tokiems pacientams dėl dubens disfunkcijų patiriami simptomai, šalinimo funkcijų sutrikimai neretai jau būna įsisenėję, ypač ženklūs ir reikšmingai trikdantys darbingumą, laisvalaikio veiklas ir/ar funkcionavimą šeimoje, intymiuose santykiuose bei visuomenėje. Šiems pacientams neretai reikalingos ilgalaikės reabilitacijos intervencijos, ilgesnės trukmės gydymas fizikiniais veiksniais ir tinkamiausių priemonių derinių paieška gydymo eigoje, todėl būtinas varginančių simptomų atidesnis stebėjimas.

Šlapinimosi dienynų reguliarus pildymas padeda FMR gydytojui pastebėti net ir mažus teigiamus (ar neigiamus) pokyčius, suteikia daug svarbios informacijos apie paciento šlapinimosi funkcijos sutrikimus, įpročius, savipagalbos priemonių, FMR gydytojo teiktų rekomendacijų integracijos į kasdienybę sėkmę, nepageidaujamas reakcijas į gydymą ir kt. Visa ši informacija padeda tinkamiau įvertinti taikomų fizikinių veiksnių ir kitų reabilitacijos priemonių veiksmingumą, efektyviau parinkti tolimesnę gydymo taktiką.

Pasitaiko atvejų, kai reabilitacijos eigoje tokio dienyno pildymas net naudojamas kasdien ir ilgą laiką kaip naudinga savipagalbos priemonė, kad pats pacientas/pacientė geriau pažintų savo patiriamus simptomus, išmoktų juos su gydytojo pagalba suprasti, stebėti laikui bėgant. Kantrus ir sistemingas tokio dienyno pildymas kai kuriems pacientams gali padėti įgauti geresnius savistabos ir savipagalbos priemonių taikymo įgūdžius, greičiau sumažinti gydomo paciento priklausomybę nuo reabilitacijos specialisto pagalbos, pasirenkant (pasikoreguojant į tinkamesnes) konkrečias savipagalbos priemones, priklausomai nuo pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, šlapinimosi sutrikimų pobūdžio pokyčių.

Apibendrinant, priklausomai nuo jūsų skundų, šlapinimosi funkcijos sutrikimų pobūdžio, klinikinės situacijos, FMR gydytojo (ar kito specialisto) gali būti nustatoma (siūloma) individuali dienyno pildymo trukmė, kuri padėtų užtikrinti spartesnį šalinimo funkcijų atsikūrimą ir/ar išliekančių sutrikimų korekciją, efektyvesnę kontrolę, parinkti tinkamiausią gydymo taktiką.

Neretai gydymo eigoje atliekami pakartotiniai suvartotų skysčių ir šlapinimosi dienyno pildymai, nes juos pildant gaunami duomenys gydytojams specialistams padeda tiksliau įvertinti atsaką į skiriamą gydymą ir/ar taikomo gydymo efektyvumą.

Dienyno pildymui reikiamos priemonės:

1) pats dienynas – popieriniu ar elektroniniu formatu. Dienyno pildymo dienomis, suvartojus skysčių ar pasišlapinus, tikslinga iš karto jums patogiu formatu pasižymėti dienyne laiką ir pastabą apie suvartoto skysčio rūšį (pvz.: kava, arbata (kokia), vanduo, sultinys ir pan.) ir suvartotą kiekį mililitrais (ml), ar šlapimo kiekį (ml). Jei tuo metu kai kažką išgėrėte ar pasišlapinote neturite dienyno po ranka, rekomenduojama iš karto pasižymėti pastabą galbūt savo išmaniajame telefone, ar užrašinėje, iš kurių vėliau duomenis surašysite į dienyną, kai turėsite tam laiko ir galimybių. Iš karto užfiksuoti šiuos duomenis svarbu todėl, kad neužsimirštų dienos bėgyje ir jūsų vėliau dienyne gydytojui pateikiami duomenys būtų tikslūs, atspindintys tikrąją situaciją.

2) indas šlapimo tūrio matavimui. Kadangi matuoti reikia kuo tiksliau, mililitrais, tad tinkama naudoti arba gamyklinius skysčio tūrio matavimui paruoštus indus (pvz.: tokius, kaip naudojame virtuvėje), ar patiems susižymėti bet kokį skaidrų tinkamą indą kas ~50 ml. (įprastai rekomenduojama šlapintis į ne mažesnį kaip 500 ml talpos indą). Kuo mažesni jūsų vienkartinio pasišlapinimo tūriai, tuo mažesnes padalas turinčius indus reikėtų naudoti. O gaminantis tokį indą pačiam, kai kuriems pacientams gali būti siūloma sugraduoti indą kas 5 ar 10 ml. Taigi, dienyno pildymo dienomis šlapintis visada reikia į jūsų pasiruoštą indą. Pasišlapinus į jį, kas kart pamatuoti tūrį, tuomet šlapimą išpilti į tualetą, indą išplauti, o pamatuotą tūrį pasižymėti dienyne ar pasirinktoje užrašų vietoje (iš kurių duomenis vėliau perkelsite į dienyną). Svarbu, kad jei per trumpą laiką (pvz. valandos bėgyje) tualete lankėtės ir šlapinotės keletą ar net keliolika kartų, būtina kiekvieną šlapinimosi tūrį užrašyti dienyne atskirai (o nesusumuoti kaip bendrą valandos šlapimo tūrį).

Tinkamo indo šlapimo kiekio matavimui pavyzdys:

Kai kada galite būti paprašyti, pildant dienyną, – įvertinti ne tik kiekvieno pasišlapinimo metu ištekėjusį šlapimo kiekį bet ir skubos šlapintis jausmą, t.y. – jo intensyvumą prieš kiekvieną pasišlapinimą (pvz.: ar prieš pasišlapindami jautėte skubų (nenumaldomą) norą šlapintis – taip/ne; arba gydytojas gali nurodyti įvertinti skubos intensyvumą balais: 0 – jokios skubos, 1 – jautėte skubos pojūtį, bet lengvai jį galėjote toleruoti, 2 – jaučiama skuba buvo reikšminga, dėl jos buvo sunku kokybiškai tęsti įprastas kasdienes veiklas, 3 – jaučiama skuba buvo labai stipri, dėl jos teko sustabdyti įprastas kasdienes veiklas. Jeigu Jūsų šlapinimosi funkcijos sutrikimus lydi ir šlapimo nelaikymo epizodai, – gydytojas gali jūsų paprašyti pažymėti ar jaustą skubą lydėjo šlapimo nelaikymas (pvz.: taip/ne, ir patikslinti kiek (apytiksliai) pratekėjo šlapimo: pvz., keli lašai/srovelė/gausus nelaikymas (visiškai prarasta kontrolė) ir pan.), taip pat galite būti paprašyti pažymėti šlapimo nelaikymo epizodus, nesusijusius su skuba (pvz: ar pasitaikė šlapimo nelaikymo atvejų – taip/ne – koks nelaikymo gausumas – keli lašai/srovelė/gausus nelaikymas, ir patikslinti, kokios tokio nutikimo aplinkybės – čiaudint, juokiantis, keliant sunkų daiktą, bėgant į tualetą, lytinių santykių metu ir pan.)

Pacientams, kenčiantiems kartu ir išmatų nelaikymą, – toks dienynas gali būti gydytojo papildytas klausimais ir apie šį sutrikimą; o vaikams, kai, pavyzdžiui, vyrauja tik naktinis nevalingas pasišlapinimas, gali būti naudojami supaprastinti dienynai, kuriuose pažymima tik ar naktis buvo „sausa“ ar „šlapia“. Tėvai tokiais atvejais gali būti prašomi tokį dienyną pildyti visą mėnesį ar ilgiau, kol tęsiamos gydymo intervencijos ir net kurį laiką po jų.

3) dienyno pildymo dienomis gerti rekomenduojama iš žinomos talpos indų, kad būtų lengviau fiksuoti išgertų skysčių tūrius. Jei vartojate parduotuvėje/kavinėje įsigytus skysčius, atkreipkite dėmesį į pakuočių/indų talpą (pasiteiraukite apie ją, jei iki galo nesate tikri). Valgant labai skystas sriubas, sultinius, juos taip pat reikėtų dienyne pažymėti prie suvartotų dienos skysčių.

SVARBU – nors suvartotų skysčių ir šlapinimosi dienyno pildymas pradžioje kai kuriems pacientams gali būti nemenkas iššūkis ir kartais gąsdina ar atrodo neįveikiama užduotis, tačiau būtina suprasti, kad Jums šiek tiek pavargus, detaliai fiksuojant suvartotus skysčius ir šlapinimosi funkciją, – gauti duomenys Jūsų sveikatos priežiūros specialistui padės Jumis tinkamiau pasirūpinti, geriau įvertinti sutrikimus, ir parinkti tinkamesnę gydymo taktiką. Todėl paciento įdėtas vargas, kuo tiksliau pildant dienyną,- gydymo prasme tikrai atsiperka.

Netiksliai užpildytas dienynas (tik apytiksliai nuspėjant suvartotų skysčių/šlapimo tūrius, užmiršus įrašyti viską) – gali labai suklaidinti specialistą ir nukreipti Jūsų gydymą netinkama linkme. Tad, jei susidūrėte su specifiniais sunkumais, pildant dienyną, nesate tikri dėl duomenų teisingumo (tikslumo), būtinai apie tai įspėkite Jūsų dienyną vertinantį specialistą, aptarkite patirtus sunkumus.

Paruošė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, m. dr. Venta Donec

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus paciento gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.

¹ Dubens dugno disfunkcija yra skėtinis terminas apimantis: dubens dugno raumenų, raiščių, fascijų, neuroraumeninės kontrolės sutrikimus, kurie savo ruoštu gali sukelti lėtinį dubens srities skausmą bei įvairius kitus dubens organų funkcijų, seksualinės, šalinimo funkcijų sutrikimus.

Užpildyto dienyno pavyzdys: