Dubens dugno raumenys – kur jie?

Dubens dugno raumenys uždaro apatinę dubens angą. Ją iš priekio sudaro gaktinės sąvaržos apatinė dalis, iš nugaros – stuburgalis („uodegikaulis“), iš šonų – sėdynkauliai.

Kartu su dubens srities raiščiais, fascijomis šie raumenys dalyvauja klubinio-kryžmeninio, kryžmens-stuburgalio sąnarių stabilizavime, suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai (prostatai), tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo, seksualines funkcijas, kartu su kitais gretimais raumenimis dalyvauja pusiausvyros reakcijose, užtikrina apatinių galūnių judesių koordinaciją, liemens stabilumą, dalyvauja kvėpavimo funkcijoje, tolygaus vidinio pilvo slėgio paskirstyme, svarbūs nėštumo ir gimdymo metu. Taip pat yra žinoma, kad šie raumenys ypač jautrūs limbinės sistemos aktyvumui, kuri atsakinga už emocines, instinktyvias reakcijas į mus veikiančius veiksnius. Pavyzdžiui, veikiant stresui, gąsdinančiai, traumuojančiai situacijai – aktyvuojama simpatinė nervų sistema, didėja viso kūno (tame tarpe ir dubens dugno) raumenų tonusas. Gyvūnams dubens dugno raumenų reakcija į stresą pasireiškia „pabruktos uodegos“ fenomenu, o žmonėms – padidėjusiu dubens dugno raumenų tonusu, įtampa. (Daugiau apie dubens dugno raumenų funkcijas, anatomiją skaitykite čia.)

Neuroraumeninės kontrolės disfunkcijos

Šios dubens dugno disfunkcijos dažnai lydi neurologines ligas taip pat neretai stebima kartu su kitomis dubens dugno raumenų disfunkcijomis.

Dažniausios priežastys

  • Nervų sistemos ligos (Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, nugaros smegenų pažeidimai, insultas ir kt.), cukrinis diabetas, nervų pažeidimai, dirginimas po dubens operacijų, šlapimo pūslės akmenligė ir kt.
  • Hipoaktyvūs dubens dugno raumenys (daugiau apie šią disfunkciją ir reabilitacijos strategijas skaityti čia)
  • Hiperaktyvūs dubens dugno raumenys (daugiau apie šią disfunkciją ir reabilitacijos strategijas skaityti čia)
  • Kiti veiksniai, tokie kaip netinkami susiformavę šalinimo funkcijų valdymo įpročiai, nepalankūs psichosocialiniai, darbo pobūdžio, gyvensenos veiksniai, kurie iš karto ar ilgainiui neigiamai veikia dubens dugno raumenų, šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos, lytinių organų neuroraumeninius valdymo mechanizmus.

Dažniausi simptomai

  • IMPERATYVUS (SKUBUS) noras šlapintis, kurį sunku suvaldyti (ir kurį kartu lydi (arba ne) šlapimo nelaikymas)
  • Diskomfortas pilvo apačioje, pildantis šlapimo pūslei
  • Dažnas šlapinimasis mažais tūriais (galima įtarti, kai > 8 kartai dienos metu ir > 1 kartas naktį (miego metu))
  • Šlapimo nelaikymas lytinių santykių metu
  • Retas šlapinimasis dideliais tūriais
  • Apsunkintas tuštinimasis (paradoksinis dubens dugno raumenų spazmas tuštinimosi metu ir/ar stanginantis)
  • Lytinių funkcijų sutrikimai (erekcijos/ ejakuliacijos, anorgazmija, liubrikacijos sutrikimai.)
  • Ir kt.

Pagrindinės gydymo ir reabilitacijos strategijos

Kai nustatomi neuroraumeninės kontrolės sutrikimai, kai tik įmanoma, gydoma pagrindinė ją sukėlusi liga, tikslingai tiriama dėl kitų, kartu esančių dubens dugno raumenų ( DDR) disfunkcijų (hipoaktyvumo, hiperaktyvumo), taikomas jų specifinis gydymas, taip pat naudojama:

  • Šlapimo pūslės nujautrinimo/treniravimo metodikos (daugiau apie tai čia)
  • Neuromoduliacija (Užpakalinio blauzdos nervo stimuliacija (perkutaninė, transkutaninė), šlapimo pūslės stimuliacija, dubens dugno raumenų stimuliacija, sakralinė elektrostimuliacija, kognityvinė terapija, transkranialinė magnetostimuliacija ir kt.)
  • Medikamentinis gydymas (Antimuskarininiai (tolterodinas), anticholinerginiai (Oksibutinino hidrochloridas); beta 3 adrenoreceptorių agonistas (mirabegronas); Alfa-1 adrenoblokatoriai (kai prostatos hiperplazija), botulino injecijos ir kt.)
  • Kitos savipagalbos priemonės (lytinio aktyvumo modifikavimas, parasimpatinės NS aktyvumo didinimas ir kt.)
  • Chirurginis gydymas (retai, tam tikrų patologijų atvejais, kai konservatyvios priemonės neduoda pakankamo atsako)

Svarbiausia suprasti, kad neuroraumeninės kontrolės atkūrimas, refleksinės veiklos sunormalizavimas yra procesas, tai nėra „vienos procedūros“, „vieno pratimo“, “kelių dienų gydymo kurso“ klausimas. Eefektyviausia, kai taikomas kompleksas įvairių – tiek neuromoduliuojančių, tiek šlapimo pūslę treniruojančių priemonių, kartu aktyviai gydant kitas lydinčias DDR disfunkcijas bei ligas, kurios trikdo DDR neuroraumeninę kontrolę. Kuo ilgiau besitęsianti disfunkcija, tuo ilgiau užtrunka funkcijų atkūrimas/pagerinimas. Neretai atsaką į gydymą (ar jo trūkumą) galima įsivertinti tik po kelių mėnesių sistemingo gydymo ir savipagalbos priemonių integravimo į kasdienybę. Jei ši disfunkcija yra neurologinių pažeidimų pasekmė,- tuomet prognozė ir gydymo sėkmė simptomų išnykimo prasme dažniausiai yra nepalankesnė. Tačiau,- net ir esant sudėtingom situacijom,- detalesnis ištyrimas ir gydymas vis tiek prasmingas, siekiant bent kuriam laikui stabilizuoti būklę, lėtinti disfunkcijos gilėjimo tempą, mokyti įvairių adaptacijų, išnaudoti kompensuojančių struktūrų rezervus.

Paruošė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, m. dr. Venta Donec

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus paciento gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.