Šlapimo pūslės treniravimas /“nujautrinimo” technikos

Šlapimo pūslės treniravimas/ „nujautrinimo“ technikos – kas tai?

Šlapimo pūslės treniravimas/ „nujautrinimo“ technikos apima įvairias paciento, kenčiančio nuo tam tikrų šlapinimosi funkcijos sutrikimų, elgsenos modifikacijas, specifines savipagalbos priemones, kurių pagrindinis tikslas sumažinti varginančius šlapinimosi sutrikimus bei padėti atsikurti normaliems šlapinimosi įpročiams ir kontrolei. Dažniausiai šlapimo pūslės treniravimas/ „nujautrinimo“ technikos rekomenduojamos, esant dirglios šlapimo pūslės simptomatikai su ar be šlapimo nelaikymo. Šiai būklei būdinga staigaus, nenumaldomo noro šlapintis pojūtis lydimas (arba ne) nevalingo šlapimo pratekėjimo. Taip pat gali varginti dažnas šlapinimasis mažais kiekiais (> 8 kartai per dieną), dažnas šlapinimasis naktimis (>1 kartas per naktį (miego metu)), diskomforto jausmas pilvo apačioje, pildantis šlapimo pūslei.

Šlapimo pūslės treniravimas/“nujautrinimo” technikos taip pat gali būti skiriamos gydytojų, siekiant sumažinti dalį varginančių simptomų, skatinti sveikų šlapinimosi refleksų atsikūrimą ir esant mišriam šlapimo nelaikymui, tai yra, kai pasireiškia tiek dirglios šlapimo pūslės simptomatika (su/ar be šlapimo nelaikymu), tiek šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu (kai šlapimas prateka, padidėjus pilvo vidiniam slėgiui, pvz.: čiaudint, kosint, keičiant kūno padėtis, bėgant, ir pan.), ar esant kitoms dubens dugno disfunkcijoms¹.

Kodėl šlapimo pūslės treniravimas svarbus ir reikalingas?

Šlapimo pūslės treniravimas/ “nujautrinimo” technikos yra svarbi paciento, kenčiančio nuo dirgliosios šlapimo pūslės simptomatikos gydymo ir reabilitacijos dalis. Šios intervencijos/savipagalbos priemonės, kai taikomos tinkamai, reguliariai ir sistemingai ilgą laiką, ne tik padeda pagerinti, atkurti normalesnę šlapimo pūslę tuštinančio raumens funkciją ir normalaus šlapimo tūrio šlapimo pūslėje toleranciją, sunormalizuoti šlapinimosi refleksų veiklą, bet ir padeda pacientams atsikratyti netinkamų tualeto lankymo įpročių. Šių intervencijų pagalba pacientas/-ė tarsi susigrąžina šlapinimosi funkcijos kontrolę „į savo rankas“, vietoj to, kad šlapimo pūslė „kontroliuoja pacientą/-ę“, todėl šios intervencijos ypatingai sureikšminamos ir naudojamos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų, kaip prioritetinės ir būtinos pacientų savipagalbos priemonės (ypač kai pacientų patiriami šlapinimosi funkcijos sutrikimai jau ženkliai trikdo normalų funkcionavimą ir dirgliosios šlapimo pūslės varginantys simptomai dominuoja tarp paciento patiriamų sunkumų).

Sistemingai taikant šias savipagalbos priemones neretai pavyksta pasiekti tokių tikslų:

• Geriau suprasti iš šlapimo pūslės kylančius impulsus ir jų reikšmę, t.y. kada ji tik pildosi, o kada ją tikrai reikia ištuštinti, kitaip tariant, kuriuos jutimus reikia išmokti nepaisyti, o kurių ignoruoti nereikėtų.
• Prailginti laiką tarp kelionių į tualetą.
• Mažinti nemalonią skubą bėgti šlapintis, diskomforto pojūtį, pildantis šlapimo pūslei.
• Padidinti toleruojamus šlapimo pūslės prisipildymo tūrius iki normalių.
• Palengvinti šlapinimosi kontrolę.
• Mažinti socialinę izoliaciją (kai vengiama įsitraukti į įvairias veiklas bijant, kad nebus arti tualeto, ar teks nutraukti veiklas dėl per dažno poreikio eiti į tualetą ir pan.).
• Gerinti gyvenimo kokybę.

Ar visais atvejais šlapimo pūslės treniravimas reikalingas?

Svarbu: Dirgliosios šlapimo pūslės simptomus (ar panašius į juos), šlapinimosi sutrikimus, gali sukelti įvairios ligos, tame tarpe ir šlapimo takų infekcijos, onkologinės ligos, kurių gydymui gali būti veiksmingesni ir svarbesni kiti gydymo metodai/intervencijos, todėl nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju patiems pacientams pradėti taikyti čia aprašytas priemones. Tikrai svarbu, kad jūsų šlapinimosi sutrikimų priežastys būtų gydytojų ištirtos ir įsitikinta, kad šiame straipsnyje aprašomos savipagalbos priemonės jums tikrai yra tinkamos. Specialistai taip pat galės patarti, kurios savipagalbos priemonės tinkamesnės būtent jums.

Kiek ilgai reikia taikyti šlapimo pūslės treniravimą, nujautrinimo technikas?

Jei jums gydytojas rekomendavo šlapimo pūslės treniravimą /“nujautrinimo” technikas, ir nenurodė kitaip, tai jų taikymas tikslingas kasdien. Tik sistemingas, nuoseklus darbas palaipsniui gali padėti normalizuoti šlapimo pūslės jautrumą, šlapinimosi refleksus, įgyti tinkamus tualeto lankymo įgūdžius.

Geriausi ir greičiausi norimi rezultatai pasiekiami, kai kompleksiškai taikomos visos (ar beveik visos) šlapimo pūslės treniravimo /“nujautrinimo” technikos ir ilgą laiką. Juk ir blogi tualeto lankymo įpročiai ar šlapinimosi funkcijos sutrikimai paprastai taip pat neišsivysto per trumpą laiką. Todėl nereiktų stebėtis, kad reikia laiko, kol mūsų kūnas tarsi vėl „persimoko“ ir vietoj blogų įpročių įgyja geresnius. Nors dalis žmonių jau po kelių savaičių sistemingo treniravimosi pradeda jausti pirmuosius teigiamus pokyčius, tačiau dažniausiai sistemingo darbo prireikia bent keleto mėnesių ir ilgiau. Tad, taikant šias priemones, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai, labai svarbu realūs lūkesčiai ir paciento kantrybė bei atkaklumas.

Prieš pradedant taikyti šlapimo pūslės treniravimo /“nujautrinimo” technikas labai naudinga pradžioje bent kelias dienas papildyti suvartojamų skysčių ir šlapinimosi dienyną, (kas tai – skaitykite čia). Turint šiuos duomenis, lengviau teisingai nuspręsti, nuo kokių konkrečių pokyčių jums vertėtų pradėti pirmiausia. Pildant tokį dienyną pakartotinai jūsų gydymo eigoje, galima stebėti, kaip keičiasi Jūsų šlapinimosi įpročiai, ir kiti varginantys šlapinimosi funkcijos sutrikimai (Tokio dienyno sistemingas vedimas suteikia ypač daug svarbios informacijos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui, besispecializuojančiam dubens dugno disfunkcijų gydyme, ir gali jam padėti parinkti prioritetines ir tinkamiausias jums savipagalbos priemones bei kitas fizinės medicinos ir reabilitacijos intervencijas)

Galima išskirti 5 pagrindines šlapimo pūslės treniravimo /“nujautrinimo” technikų savipagalbos kategorijas:

Sveikas skysčių vartojimas

Suaugusiam žmogui įprastai rekomenduojama suvartoti apie 1,5-2 l skysčių per parą, tačiau gydytojai, atsižvelgę į jūsų fizinį aktyvumą, kitas gretutines ligas, jei tokių turite, gali patarti ir kitokius kiekius. Kai kurie žmonės, kenčiantys nuo dirgliosios šlapimo pūslės su šlapimo nelaikymu, vengia skysčių vartojimo, tikėdamiesi, kad tai sumažins jų šlapimo nelaikymo atvejus. Tačiau svarbu suprasti, kad per daug koncentruotas šlapimas (kai vartojama nepakankamai skysčių), gali dirginančiai veikti šlapimo takų gleivinę ir palaikyti šlapimo pūslės dirglumo simptomus. Per daug koncentruotas šlapimas taip pat sukelia didesnę riziką šlapimo takų infekcijoms, šlaplės, šlapimo pūslės uždegimams, o tai dar labiau didina dirglumo simptomatiką ir gali sukelti daug rimtesnių sveikatos sutrikimų. Perteklinis skysčių vartojimas – taip pat nerekomenduojamas, nes tai skatina gausų šlapimo kiekio susidarymą ir dažnina vaikščiojimo į tualetą poreikį, kuris ir taip didelis, esant dirgliosios šlapimo pūslės sindromui.

Siekiant sumažinti dažnus vaikščiojimus į tualetą naktimis, – rekomenduojama didžiąją dalį – apie 80 procentų dienos skysčių stengtis suvartoti iki 17val., geriau gurkšnoti mažesniais kiekiais dažniau, nei gerti dideliais kiekiais rečiau. Be to,- vengtinas gausesnis skysčių vartojimas vakare, likus 2 valandoms iki miego.

Mitybos korekcija (jei reikia)

Tikslinga vengti šlapimo pūslę dirginančių produktų:

• kofeino turinčių gėrimų ir maisto produktų (kavos, juodosios/žaliosios arbatos, kakavos, šokolado ir pan.)
• gazuotų gėrimų,
• citrusinių vaisių,
• aštrių patiekalų,
• alkoholio,

Kai kurie žmonės individualiai netoleruoja tam tikrų produktų, kurie jiems didina šlapimo pūslės dirglumą, todėl galima pabandyti kurį laiką vesti šlapinimosi dienyną, o išryškėjus simptomams,- užsirašyti, ką valgėte tą dieną, ką dieną prieš pablogėjimą, t.y.- reikėtų kuo tiksliau atkreipti dėmesį į produktų sudėtį. Po kurio laiko galima pastebėti netoleravimo polinkius.

Šlapimo pūslės treniravimo technikos

Tai išmoktų netinkamų šlapinimosi įpročių persimokymas į tinkamesnius. Siekiamybė – grįžimas prie (ar išmokimas) normalių šlapinimosi įpročių, šlapinimosi funkcijos kontrolės susigrąžinimas, kai vėl jūs sprendžiate, kada šlapinsitės, o ne „jūsų šlapimo pūslė.“ Iš esmės – tai tualeto lankymo įpročių korekcija.

• Rekomenduojama vengti eiti šlapintis „profilaktiškai“, tai yra, kai visai nejaučiate noro šlapintis (ar jaučiate tik vidutinį norą šlapintis), o žinote, kad tualete buvote neseniai (pvz. mažiau nei prieš 2 val.) ir per pastarąsias 2 val. neišgėrėte didelio skysčių kiekio (t.y. daugiau kaip 400ml). Šlapimo pūslė tuomet tikrai nebus pavojingai pilna. Šlapinimasis dažnai, mažais tūriais, kai nėra stipraus noro šlapintis ilgainiui „įpratina“ šlapimo pūslę talpinti mažesnius tūrius. Atpratusi talpinti normalius tūrius (suaugusiems norma apie ~350-400ml, vaikams – priklauso nuo kūno svorio), vos pradėjus pūslei pildytis, šlapimo pūslės tuštinamasis raumuo pradeda aktyviai susitraukinėti siųsdamas signalą smegenims – t.y. jums, kad jau laikas ištuštinti šlapimo pūslę, nors ji nėra dar prisipildžiusi tiek, kad tikrai reikėtų ištuštinti. Labai dažnai nutinka, kad piktnaudžiaujant dažnomis kelionėmis į tualetą, „šlapimo pūslės raumens toleruojami“ šlapimo tūriai sumažėja labai stipriai, palyginus su normaliais, kartais nesiekia net 100ml. Tokiu būdu varginantis poreikis skubiai šlapintis (su ar be šlapimo nelaikymu) – ima dažnėti, kartais net iki keliasdešimt kartų per dieną. Žinoma, gyvenime pasitaiko situacijų, kai tenka nueiti į tualetą „profilaktiškai“ pvz., kelionėse, kai ilgai nepasiekiamas tualetas ar prieš ilgai trunkančias veiklas darbe, tačiau tai turėtų būti išskirtiniai atvejai, o ne kasdienybės įprotis. Geriau susiplanuoti, kur viešoje vietoje pasinaudosite tualetu po šiek tiek laiko, jei prireiks, nei profilaktiškai per dažnai šlapinsitės tik „dėl visa ko.“

• Kenčiantiems nuo dirgliosios šlapimo pūslės simptomatikos ilgą laiką ir jau seniai esant labai iškreiptiems tualeto lankymo įpročiams (pvz.: lankant tualetą >10-15 kartų per dieną, keletą kartų per naktį, šlapinantis mažais tūriais), pradžioje rekomenduojama dienos metu siekti bent 2 val. tarp šlapinimųsi. Kitaip tariant, svarbu užsibrėžti realius, pasiekiamus trumpalaikius tikslus, pagal galimybes vengti nebūtinų „profilaktinių” ėjimų į tualetą, o vėliau, pagerėjus šlapimo pūslės toleruojamiems tūriams, laiką tarp šlapinimųsi ilginti, iki kol bus pasiektas šlapinimasis normaliais tūriais ir normaliu dažniu.
• Kai kuriems pacientams, treniruojant pūslę, labai padeda šlapinimosi grafiko sudarymas – jame iš anksto suplanuojamas laikas, kada eiti į tualetą pasišlapinti: pavyzdžiui, jei įprastai žinau, kad į tualetą dienos metu einu maždaug kas 1val., pabandyti susiplanuoti periodinį ėjimą kas 1val. 15min., pasiekus šį tikslą, laiką tarp ėjimų truputį pailginti: eiti kas 1val. 20 min. →1val. 30min ir t.t., svarbu – stengtis kruopščiai laikytis suplanuoto grafiko ir neiti į tualetą dažniau, duoti sau laiko, kol organizmas įgaus naujus įpročius, šlapimo pūslė pripras prie šiek tiek didesnių toleruojamų tūrių. Kai jausite, kad nesunku išlaikyti užsibrėžtus tikslus, laiką truputį vėl pailginkite ir toliau leiskite organizmui vėl priprasti prie ilgesnių pertraukų tarp šlapinimųsi (kartais tam gali prireikti keleto savaičių). Skubėjimas, keliant sau per sunkius tikslus, nerealius reikalavimus, nekantrumas, laukiant pirmųjų pokyčių,- dažniausiai nulemia nesėkmes ir nepelnytą nusivylimą metodu, jo taikymo sustabdymą.
• Treniruojant šlapimo pūslę, tikslas yra palaipsniui pasiekti apie 3 – 4 val. tarpus tarp šlapinimosi dienos metu (t.y. apie 6 – 8 ėjimai į tualetą dienos metu). Tačiau svarbu suprasti, kad esant tam tikroms aplinkybėms, jus gydantis gydytojas gali rekomenduoti ir trumpesnius laikotarpius tarp šlapinimųsi kaip Jums tinkamą siekiamybę, ar, pavyzdžiui, jei jums susiklosto tokios gyvenimo aplinkybės, kai labai gausiai per trumpą laiką suvartojate skysčių – tuomet normalu į tualetą eiti dažniau nei 8 kartus per dieną.
• Treniruojant šlapimo pūslę, rekomenduojama prieš einant miegoti pasišlapinti, o sekantis šlapinimasis (siekiamybė) turėtų būti tik ryte pabudus. Tai reiškia, kad, jei neturite gretutinių ligų, kurioms esant padaugėja nakties metu išskiriamo šlapimo kiekiai, o iš vakaro, antroje dienos pusėje, nevartojote gausiai skysčių, pasišlapinote prieš miegą, naktį pabudus dėl skubaus noro šlapintis, pirmiausia tikslinga išbandyti šlapimo pūslės nujautrinimo technikas (aprašomas toliau), stengtis vėl užmigti ir tik po keliolikos minučių, nepavykus nuslopinti stipraus noro šlapintis, jei jis ima labai trukdyti nakties miegui, poilsiui, – nueiti į tualetą. Paprastai, gerėjant šlapinimosi kontrolės įpročiams dienos metu, palaipsniui koreguojasi (mažėja) ir naktinio šlapinimosi poreikis.

Šlapimo pūslės nujautrinimo ir skubaus, nenumaldomo noro šlapintis valdymo technikos

Šios technikos rekomenduojamos pajutus skubų norą šlapintis. Kai šlapimo pūslė tikrai nėra pavojingai pilna, galima panaudoti keletą ar net išbandyti visas technikas (esant galimybėms). Tinkama išsirinkti ir tik vieną ar vos keletą jums labiausiai pasiteisinusių, t.y., tų, kurios labiausiai padeda. Šių technikų pagrindinė prasmė padėti bent kiek atidėti ėjimą iki tualeto: pradžioje kelionę į tualetą tikslinga atidėti bent kelias sekundes, vėliau palaipsniui ilginkite iki 2-3 min., iki → 5 min.→ 10 min. ir ilgiau.

Tai įvykdyti gali padėti:

• dėmesio nukreipimas ir/ar užsiėmimas kita mėgstama veikla (knygos paskaitymas, panaršymas mob. telefone ir pan.);
• keleto Kėgelio pratimų (dubens dugno raumenų sutraukimų) atlikimas: keletą kartų aktyviai sutraukite dubens dugno raumenis (kaip atlikti šiuos pratimus skaitykite čia);
• lėtas skaičiavimas nuo 100 atgal;
• gilaus ramaus kvėpavimo pratimai: lėtai (maždaug per 5 sekundes) giliai įkvėpkite ir lėtai (maždaug per 5 sekundes) iškvėpkite, pakartokite tokio lėto įkvėpimo/iškvėpimo ciklus keletą kartų;
• tinka pasinaudoti bet kokiomis kitomis atsipalaidavimo technikomis, kurios jums pagelbsti (tempimo pratimai, ramios melodijos niūniavimas, psichologinės atsipalaidavimo technikos pratimai, jei tokius mokate);
• „odos ridenimo” technika pilvo apačioje, virš šlapimo pūslės srities. Kai kuriems žmonėms, net ir ne pilvo sr. atliekamas toks odos ridenimas (pvz., rankos srityje) taip pat padeda sumažinti stiprų norą šlapintis ir kuriam laikui atidėti ėjimą į tualetą. Pamėginkite, galbūt padės ir jums, kai neturėsite galimybės atlikti odos ridenimo pilvo srityje (pvz., būsite viešoje vietoje).
• Paspausti savo tarpvietės sritį (pvz., ranka ar sukryžiuojant kojas, atsisėdus ant kietesnio pagrindo). Toks veiksmas siunčia šlapimo pūslei signalą, kad šlaplė yra užverta ir kad šlapinimąsi reikia atidėti, taip refleksiniu keliu gali būti pastimuliuojamas šlapimo pūslę tuštinančio raumens atsipalaidavimas.
• Pakeisti kūno padėtį ir taip sumažinant dirginimo simptomus (daliai žmonių padeda paprasčiausias pasilenkimas šiek tiek į priekį, nes sumažėja šlapimo pūslės spaudimas į dubens dugną).
• Pajutus skubų norą pasišlapinti,- bent šiek tiek stabtelėkite (sustoję nemindžikuokite vietoje, nes tai gali sukelti šlapimo pūslės judėjimą ir pasunkinti skubos pojūtį, padidinti diskomfortą, nulemti nevalingą šlapimo pratekėjimą), stenkitės nejudėti bei įjungti kitas įvairias pastangas valingai kontroliuoti skubos pojūtį. Ar pradžioje, jei stabtelėti sunku, bent pamėginkite sulėtinti žingsnius, nes kuo skubiau eisite link tualeto, tuo kontroliuoti skubos impulsus iš šlapimo pūslės bus sudėtingiau.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokių treniruočių pagalba, įpratus tinkamai (ar tinkamiau) kontroliuoti šlapinimosi įpročius, svarbu ir toliau juos tokius išlaikyti visą likusį gyvenimą.

Kitos pagalbinės priemonės

Gali būti būtinos ir kitos priemonės siekiant gerinti šlapimo pūslės funkciją ir šlapinimosi funkcijos kontrolę: gretutinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, lėtinės plaučių ligos, nutukimas ir kt. gydymas, kitų rizikos veiksnių mažinimas ir kt. Tai taip pat gali padėti greičiau įgyti tinkamesnius šlapinimosi kontrolės įgūdžius, pagreitinti organizmo atsaką į jūsų taikomas savipagalbos priemones.

¹ Dubens dugno disfunkcija yra skėtinis terminas apimantis: dubens dugno raumenų, raiščių, fascijų, neuroraumeninės kontrolės sutrikimus, kurie savo ruoštu gali sukelti lėtinį dubens srities skausmą bei įvairius kitus dubens organų funkcijų, seksualinės, šalinimo funkcijų sutrikimus.

Paruošė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, m. dr. Venta Donec

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus paciento gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.