Dubens dugno raumenys: anatomija ir funkcija

Dubens dugno raumenų anatomija ir funkcija

Dubens dugno raumenys (DDR) uždaro apatinę dubens angą. Ją iš priekio sudaro gaktinės sąvaržos apatinė dalis, iš nugaros – stuburgalis („uodegikaulis“), iš šonų – sėdynkauliai.

Kartu su dubens srities raiščiais, fascijomis šie raumenys dalyvauja klubinio-kryžmeninio, kryžmens-stuburgalio sąnarių stabilizavime, suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai (prostatai), tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo, seksualines funkcijas, kartu su kitais gretimais raumenimis dalyvauja pusiausvyros reakcijose, užtikrina apatinių galūnių judesių koordinaciją, dalyvauja kvėpavimo funkcijoje, tolygaus vidinio pilvo slėgio paskirstyme, svarbūs nėštumo ir gimdymo metu. Taip pat yra žinoma, kad šie raumenys ypač jautrūs limbinės sistemos aktyvumui, kuri atsakinga už emocines, instinktyvias reakcijas į mus veikiančius veiksnius. Pavyzdžiui, veikiant stresui, gąsdinančiai, traumuojančiai situacijai – aktyvuojama simpatinė nervų sistema, didėja viso kūno (tame tarpe ir dubens dugno) raumenų tonusas. Gyvūnams dubens dugno raumenų reakcija į stresą pasireiškia „pabruktos uodegos“ fenomenu, o žmonėms – padidėjusiu dubens dugno raumenų tonusu, įtampa.

Apibendrintai dubens dugno raumenų (ir fascijų) funkcijos:

Dubens dugno raumenų (DDR) anatomija tarp lyčių šiek tiek skiriasi. Vyrai skiriasi nuo moterų kai kurias savo mažojo dubens organais, tam tikrais dubens kaulų anatomijos ypatumais. Tačiau tiek vyrų, tiek moterų dubens dugno raumenys skirstomi į tris sluoksnius.

• Paviršiniams (urogenitalinis trikampis) priskiriami: sėdimasis akytkūnio raumuo (lot. m. bulbocavernosus), stormeninis akytkūnio raumuo (lot. m ischiocavernosus) ir tarpvietės skersinis paviršinis raumuo (m. transversus perinei), bei išorinis išangės sfinkteris – ypatingai svarbūs seksualinei funkcijai užtikrinti, tuštinimosi kontrolei.
• Vidurinį sluoksnį (urogenitalinę membraną) sudaro: šlaplės sfinkteris, šlaplę suspaudžiantis raumuo (tik moterims), šlaplės-makšties sfinkteris (tik moterims), gilusis skersinis taprvietės raumuo, tarpvietės membrana. Šie raumenys suteikia atramą dubens organams ir padeda kontroliuoti šlapinimosi funkciją.
• Giliesiems dubens dugno raumenims priskiriami: stuburgalio (lot. m.coccygeus) ir išangės keliamasis raumuo (lot. m. levator ani), kuris savo ruoštu kartais suskirstomas atskirai pagal prisitvirtinimo vietą ir skaidulų kryptį į gaktinį stuburgalio raumenį (lot. m. pubococcygeus), gaktinį tiesiosios žarnos raumenį (lot. m. puborectalis), kuris suformuoja kilpą aplink tiesiąją žarną ir klubinį stuburgalį raumenį (lot. m. iliococcygeus).

Valinga ir nevalinga dubens dugno raumenų veikla

Abiejų lyčių dubens dugno raumenys yra skersaruožiai. Juos žmogus gali valingai kontroliuoti, t.y. sutraukti pagal poreikį. Tačiau nuo daugumos kitų skersaruožių griaučių raumenų DDR skiriasi tuo, kad užtikrina ir itin daug automatinių (nevalingų) kasdienių mūsų kūno funkcijų (aktyviai jose dalyvauja):

• sinchroniškai susitraukinėja kartu su diafragma (pagrindinis kvėpavimo raumuo). Kiekvieno mūsų įkvėpimo ir iškvėpimo metu – įkvėpiant dubens dugno raumenys aktyviai susitraukia prailgėdami (ekscentrinis raumens susitraukimas), o iškvepiant,– aktyviai susitraukia sutrumpėdami (koncentrinis raumens susitraukimas). Kartu su pilvo, liemens raumenimis dubens dugno raumenys padeda valdyti vidinį pilvo slėgį ir dalyvauja kosulio, čiaudėjimo funkcijų užtikrinime, svarbūs dainuojant.
• dalyvauja automatinėse šalinimo funkcijų kontrolės reakcijose, nes pirmiausiai tiesiogiai formuoja valingus sfinkterius ties šalinimo angomis (šlaple, išange). Normos atveju, šie dubens dugno raumenys atsipalaiduoja, kai inicijuojame šlapinimasi, tuštinimasi, ar refleksiškai aktyviai susitraukia padėdami užtikrinti šlapimo, išmatų, dujų sulaikymą kosint, čiaudint, keliant sunkų svorį, keičiant kūno padėtis, sportuojant ir pan. Refleksinei šalinimo funkcijų kontrolei ypač svarbus kokybiškas, savalaikis dubens dugno raumenų greitųjų (fazinių) skaidulų darbas. Jos sudaro apie 30 proc. visų jų raumeninių skaidulų.
• užtikrina lytines funkcijas – vyrams – erekciją, ejakuliaciją, moterims taip pat svarbūs, lytinio akto metu dauguma jutimų būtent kyla iš raumenų, o ne makšties stimuliacijos, sveiki dubens dugno raumenys ritmiškai susitraukinėja patiriant orgazmą. Dubens dugno raumenų būklė, jėga, ištvermė, tonusas yra svarbūs tinkamam susijaudinimui ir pasitenkinimo pasiekimui lytinio akto metu.
• kartu su liemens, pilvo, nugaros, sėdmenų, šlaunų raumenimis dalyvauja automatinėse pusiausvyros išlaikymo, judesių koordinavimo reakcijose, prisideda prie dubens srities sąnarių stabilizavimo judant (už šių funkcijų užtikrinimą atsakingos tiek greitosios (fazinės), tiek lėtosios (toninės) dubens dugno raumenų skaidulos).
• kartu su dubens fascijomis ir raiščiais šie raumenys palaiko tam tikrą mažojo dubens organų padėtį vienas kito atžvilgiu, suteikia jiems atramą, moterims – šie raumenys trukdo leistis vidaus organams makštimi žemyn (šlapimo pūslei, žarnoms, gimdai) tuštinantis, stangų metu. Šiai funkcijai svarbiausios lėtosios (toninės) dubens dugno raumenų skaidulos, kurios sudaro apie 70 proc. dubens dugno raumenų skaidulų.

Valingą dubens dugno raumenų veiklą kasdienybėje įprastai naudojame šalinimo funkcijų kontrolei, kai norime atidėti dėl susiklosčiusių aplinkybių tuštinimąsi, šlapinimąsi ar dujų išleidimą iš žarnyno, tuomet aktyviai sutraukiame dubens dugno raumenis ir taip refleksiškai kuriam laikui užslopiname automatinius šalinimo funkcijų impulsus, išvengiame socialiai nepatogių situacijų dėl dujų nelaikymo ar gebame atidėti šlapinimąsi/tuštinimąsi iki tinkamesnio laiko ir/ar sąlygų. Pasitaiko, kad dalis žmonių šiuos raumenis kai kada taip pat valingai sutraukia – atpalaiduoja lytinio akto metu.

Apibendrinant, labai svarbu suprasti, kad dubens dugno raumenys mūsų kūne nefunkcionuoja izoliuotai, tačiau drauge su kitais raumenimis sudaro įvairius funkcinius ryšius, užtikrinant judėjimą ir liemens stabilumą ir kitaip nei dauguma skersaruožių raumenų papildomai dalyvauja automatinėse kvėpavimo, šalinimo, seksualinėse funkcijose. Šios funkcinės sąveikos gali būtų sinerginės – tai yra padedančios atlikti darbą, veikdamos kartu su kitomis, tą darbą atliekančiomis raumenų grupėmis ar antagonistinės – „veikiančias priešingai“ – susitraukiant vieniems griaučių raumenims, kiti lėtai atsipalaiduoja ir garantuoja tolygų judesį, o vėliau- įsitempdami – jį sustabdo ir užtikrina dinaminį sąnarių stabilizavimą judesių metu. DDR tiesiogiai dalyvauja kryžmens-klubinio sąnario, kryžmens-stuburgalio sąnario, klubų sąnarių, sąvaržos stabilizavime.

Nusilpus kuriai nors iš funkcines sąveikas su DDR sudarančių grandžių, dubens dugno raumenims tenka atlikti kompensuojančios struktūros vaidmenį, palaikant judėjimo funkcijas ir/ar patiriant didesnes nei fiziologiškai įprasta mechanines perkrovas, deformacijas. Kitaip tariant, kartais DDR tenka perimti dalį kitų raumenų funkcijų. Tokios nepalankios DDR aplinkybės susiklosto, kai pagrindinių raumenų (raiščių), atliekančių judesius ir stabilizaciją, funkcijos dėl kokių nors priežasčių sutrikdomos (pvz.: nusilpsta pilvo, liemens, sėdmenų raumenys, pvz.: dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, sėdimo darbo, klubo sąnario artrozės ir pan.). Normaliai dubens dugno raumenų funkcijai didelę reikšmę vaidina ne tik funkciškai su jais susijusių raumenų būklė, bet ir kaulų, prie kurių jie tvirtinasi, dubens srities sąnarių, fascijų, raiščių būklė, nesutrikusi inervacija ir kraujotaka. Taigi,- bet kurios susijusios struktūros funkciniai ar anatominiai sutrikimai neigiamai veiks dubens dugno raumenų funkcijas ir gali sąlygoti jų disfunkcijų išsivystymą.

Sveiki dubens dugno raumenys funkcionuoja normaliai tada, kai išpildomos visos šios sąlygos:

• yra gera jų maksimali jėga, tai yra didžiausia galima aktyvaus raumens susitraukimo metu generuojama jėga, kuri atitinka normalias (fiziologines) ribas sveikam asmeniui.
• gera ištvermė, tai raumens gebėjimas ilgai atlikti tam tikrą darbą. Kitaip tariant yra geras raumenų atsparumas nuovargiui.
• sveikos raumens kontraktilinės savybės (gebėjimas tiek sutrumpėti, tiek prailgėti fiziologinėse normos ribose). Šios funkcijos labiausiai priklauso nuo pačio raumens audinio sveikumo, jas labiausiai trikdo įvairios raumenų, jungiamojo audinio ligos, traumos, plyšimai ir po to susiformavęs randinis audinys, negrįžtami pertempimai ir kt.
• normalus raumenų ramybės tonusas – tai raumens skaidulų fiziologinis įsitempimas ramybės sąlygomis, neatliekant darbo. Nors, dubens dugno raumenys dėl savo ryšių su kvėpavimu, liemens stabilizacija, vidinio pilvo slėgio pokyčiais iš esmės niekada nėra visiškos ramybės būsenoje, nes, kaip jau buvo minėta, nuolat dalyvauja įvairiose kasdienėse, nepertraukiamose automatinėse funkcijose, tad jų “ramybės tonusas” yra sąlyginis terminas, tačiau tam tikras dubens dugno raumenų “ramybės“ įsitempimas/tonusas klinikine prasme yra išskiriamas. Jis suprantamas kaip “bazinė” raumens įtampa, palaikanti dubens dugno raumenis tam tikroje tarpinėje įtempimo būsenoje (“kaip hamako”) dėl kurios raumuo gali tiek efektyviai prailgėti, tiek susitraukti ir sugeneruoti tinkamą pasipriešinimo jėgą. Pvz.: dėl savo ypatingos funkcijos, dubens dugno raumenys asmeniui stovint, turi aktyviai nuolat pasipriešinti gravitacijos jėgai ir vidaus organų sukeliamam spaudimui, vidinio pilvo slėgio pokyčiams, kvėpuojant: įkvepiant – prailgėti, iškvepiant – sutrumpėti.
• nesutrikusi kraujotaka ir inervacija, gera neuroraumeninė kontrolė – bet kokie dubens srities kraujotakos ar inervacijos sutrikimai (tiek ūmūs, tiek lėtiniai), trikdys raumenų funkciją, susitraukimo, atsipalaidavimo kokybę, lėtins, iškreips ir/ ar sutrikdys normalią raumens darbo koordinaciją, savalaikį susitraukimą/atsipalaidavimą, blogins šalinimo funkcijas kontroliuojančių refleksų kokybę. Dėl sutrikusios medžiagų apykaitos raumenyje, gali pasireikšti lėtiniai miofascijiniai, neuropatiniai skausmai, kurie (komplikuotais atvejais) kartais progresuoja į lėtinio sunkiai numalšinamo/nenumalšinamo skausmo būklę.
• nėra susiformavusių neteisingų netinkamo dubens dugno raumenų valdymo įpročių (įgytų). Pasitaiko, kad net ir nesant inervacijos, kraujotakos sutrikimų, dubens dugno raumenų funkcija, t.y.,- savalaikio sutraukimo/atpalaidavimo kokybė sutrinka dėl neteisingų šalinimo funkcijų valdymo įgūdžių, pavyzdžiui, kai asmuo, ypač vaikai, dėl baimių (pvz., naudotis viešaisiais tualetais), neteisingų įsitikinimų, įpranta dažnai laikyti sutraukę dubens dugno raumenis, kad atidėliotų šlapinimąsi, tuštinimąsi. Kai tokia elgsena užsitęsia ilgai, normali tuštinimosi, šlapinimosi kontrolė, refleksinis atsipalaidavimas tuštinantis/šlapintis gali sutrikti ir sukelti lėtinio vidurių užkietėjimo, pertemptos šlapimo pūsles, apsunkinto šlapinimosi, tuštinimosi problemas.
• nėra nepalankių išorinių/vidinių veiksnių, traumuojančių dubens dugno raumenis ir trikdančių jų funkcijas. Įvairūs veiksniai gali trikdyti normalią sveikų dubens dugno raumenų funkciją: pvz., ilgas sėdėjimas, važiavimas dviračiu, traumos sporto metu (jodinėjimo, slidinėjimo metu ir pan.), nėštumas, gimdymas, gali sąlygoti dubens dugno raumenų traumas, išsekimą. Kai kurios dubens organų ligos (ar jų gydymui taikomi chirurginiai metodai, chemoterapija, spindulinė terapija) kartais tiesiogiai pažeidžia raumenis, dirgina ar sutrikdo juos inervuojančių nervų funkcijas. Navikinės ląstelės gali peraugti raumenis (pvz.: pažengusių onkologinių ligų atvejais) ar sukelti užsitęsusį spaudimą, sutrikdydamos raumenų kontraktilines galimybes (pvz.: didelės gimdos miomos). Dubens srities uždegiminės ligos (vidaus organų, sąnarių) gali dirginti skausmo receptorius ir sukelti refleksinį dubens dugno raumenų įsitempimą (spazmus); lėtinės kvėpavimo sistemos ligos, užsitesęs kosulys ar nutukimas sukuria padidinto vidinio pilvo slėgio situacijas, kurios, užsitęsus būklėms, neigiamai veikia dubens dugno raumenis, didina jų lėtinį nuovargį, pertempimą; aplinkinių raumenų nusilpimas skatina dubens dugno raumenis kompensuoti liemens stabilumo trūkumą, gali sukelti jų lėtinį hiperaktyvumą, o vėlesnėse stadijose išsekimą. Psichosocialiniai nepalankūs veiksniai nerimas, stresas, trauminės patirtys taip pat negiamai veikia į dubens dugno raumenis ir gali palaikyti, sunkinti (o kai kurias atvejais savarankiškai sukelti) disfunkcijas, nes dubens dugno raumenys ypač jautrūs limbinės sistemos aktyvumui.

Apie dubens dugno raumenų ištyrimą ir reabilitaciją daugiau skaitykite čia

Detaliau apie fizinėje medicinoje ir reabilitacijoje taikomų dubens dugno raumenų vertinimo metodus skaitykite čia

Daugiau apie taikomus pratimus dubens dugno raumenims skaitykite čia

Daugiau apie papildomas dubens dugno raumenų treniravimo priemones skaitykite čia

Parengė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, m. dr. Venta Donec

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja,- neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus paciento gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.