admin
Fizinėje medicinoje ir reabilitacijoje taikomų dubens dugno raumenų (fascijų) funkcijų vertinimo metodai klinikinio ištyrimo metu
Apie dubens dugno raumenis, jų anatomiją ir funkciją galite pasiskaityti čia.
Svarbu suprasti, kad nėra vieno idealaus instrumento ar tyrimo, galinčio pilnai įvertinti visas dubens dugno raumenų savybes ir funkcijas, jų būklę, galimus pažeidimus, ir vienodai tinkančio visose klinikinėse situacijose, todėl reabilitacijos praktikoje dubens dugno raumenys dažniausiai vertinami kompleksiškai, t.y., naudojant įvairius klinikinius ir instrumentinius tyrimų metodus.
Kai tik įmanoma,- pirmiausiai atliekamas išplėstinis paciento klinikinis ištyrimas:
1) Dubens dugno raumenų tyrimas įprastai pradedamas išsamiai apklausiant pacientą:
-
- renkami duomenys dėl galimų dubens dugno raumenų pažeidimų rizikos veiksnių: aptariamos buvusios traumos (pvz.: kritimai, gimdymo metu patirtos traumos ir pan.), operacijos (pilvo, ginekologinės, dubens sr., ir kt.), kai kurios gretutinės ligos, kaip cukrinis diabetas, lėtinės plaučių ligos, apatinių galūnių sąnarių ligos ir kt.;
- vertinami netiesioginiai dubens dugno raumenų darbą atspindintys funkciniai rodikliai: šlapinimos, tuštinimosi kontrolė, jos sutrikimai (šlapimo/dujų/išmatų nelaikymas ar atvirkščiai,-apsunkintas šlapinimasis, tuštinimasis), seksualinės funkcijos ir/ar disfunkcijos (erekcijos, ejakuliacijos sunkumai, susilpnėjęs orgazmas ar negebėjimas jo patirti, skausmingi lytiniai santykiai ir pan.;
- aptariami kiti klinikiniai simptomai (skausmas, tempimo jausmas, darinio pojūtis tarpvietėje ir pan.);
- esant indikacijoms, gali būti panaudojami įvairūs specializuoti klausimynai, suvartotų skysčių ir šlapinimosi dienyno pildymas/vertinimas ir kiti funkcionavimo sutrikimams detalizuoti reabilitacijoje naudojami metodai.
2) Po išsamios paciento apklausos, subjektyvių simptomų ir sutrikimų įvertinimo, priklausomai nuo klinikinės situacijos, planuojamas objektyvus dubens dugno raumenų vertinimas, funkcijų tyrimas. Svarbu pabrėžti, kad be aktyvaus paciento bendradarbiavimo, objektyviai ištirti dubens dugno raumenis, jų funkcijas neįmanoma, todėl planuojant tolimesnį dubens dugno raumenų tyrimą, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo pacientui pasiūlomi tie metodai, kurie konkrečiam pacientui yra reikšmingiausi (t.y. esmingai papildysiantys duomenis apie dubens dugno raumenų funkcijas ir sutrikimus) ir svarbiausi, toliau teisingai parenkant gydomąsias ir reabilitacijos strategijas. Galutinis sprendimas, kokie metodai dubens dugno raumenų objektyviam tyrimui bus naudojami priklauso ne tik nuo gydytojo, metodo prieinamumo konkrečioje gydymo įstaigoje, bet ir nuo paciento pasirinkimo. Naudingi bus tik tie tyrimo metodai, kurių metu pacientas bendradarbiaus, jie jam bus priimtini ir/ar kuriuos įmanoma įgyvendinti atsižvelgiant į ligos eigą, paciento amžių, ir kitas aplinkybes.
Dažniausiai fizinėje medicinoje ir reabilitacijoje objektyvaus dubens dugno raumenų klinikinio tyrimo metu naudojami šie metodai:
Apžiūra – jos metu tiriama laikysena, aplinkinių audinių, apatinių galūnių sąnarių būklė, diafragmos aktyvavimas kvėpavimo metu, taip pat apžiūrima tarpvietė, lytiniai organai, vertinama odos, gleivinių būklė, stebima, ar nėra asimetrijų, dubens organų iškritimo požymių, tiriama nevalinga raumenų veikla kosulio metu, stebima dėl šlapimo ištekėjimo sukosėjus, vertinami tarpvietės audinių poslinkiai stanginantis, valingai sutraukiant dubens dugno raumenis (jei pacientui pavyksta) ir, esant galimybei, valingo DDR sutraukimo/atpalaidavimo kokybė.
Jutimų ir fiziologinių refleksų vertinimas – tiek įprastais metodais tiriami paviršiniai odos jutimai, tiek tiriama varpos/klitoriaus (bulbokavernozinis) refleksas ir anokutaninis refleksas – sudirginus atitinkamas sritis, išgaunamas nevalingas dubens dugno raumenų susitraukimas. Šis tyrimo etapas padeda įvertinti galimus raumenų inervacijos sutrikimus.
Apčiuopa – įprastai vykdoma tiek aplinkinių dubens struktūrų apčiuopa (pvz.: pilvo raumenų, juosmens, sėdmenų, kojų raumenų, apatinių galūnių sąnarių, sąvaržos ir kt. struktūrų, pagal indikacijas), tiek tarpvietės ir dubens dugno raumenų apčiuopa (išorinė-paviršinė/vidinė). Apčiuopos metu audiniai gali būti paspaudžiami, judinami vienas kito atžvilgiu, paprašoma atlikti aktyvų judesį ar raumens sutraukimą ir pan. Vidinės apčiuopos metu dubens dugno raumenys tiriami pirštu juos liečiant, testuojant iš vidaus, tai yra – per makštį ir/ar išangę. Vidinė apčiuopa labai reikšminga dubens dugno giliųjų raumenų, jų tvirtinimosi taškų, skausmingumo, tonuso, spazmų, audinių/randų paslankumo, sąaugų vertinimui ir raumenų jėgos/ištvermės testavimui standartizuotu (pagal tam tikrą standartinį protokolą) ar nestandartizuotu būdu (pagal individualią tyrėjo pasirinktą metodiką).
Kai dėl tam tikrų aplinkybių vidinė apčiuopa (pirštu/pirštais) per makštį/išangę negalima (dėl objektyvių priežasčių) ar pacientas nesutinka tokiam ištyrimui, negautos informacijos apie raumenų būklę bei funkciją trūkumą galima kai kada iš dalies kompensuoti kitais instrumentiniais tyrimo būdais.
Dažniausiai klinikinį ištyrimą papildantys reabilitacijoje dubens dugno raumenų funkcijas vertinantys instrumentiniai:
Elektroneuromiografija – reabilitacijoje įprastai naudojama paviršiaus elektromiografija (neinvazinė, neskausminga procedūra) – raumenų elektrinio aktyvumo vertinimas specialiu prietaisu, nuskaitomi odos (kai kada gleivinių) elektrinio potencialo pokyčiai, kurie netiesiogiai, bet pakankamai tiksliai, atspindi raumenų inervacijos, tonuso, jėgos, ištvermės požymius.
Perineometrija, manometrija – per makštį ar išangę įvedamas specialus daviklis, kuris matuoja slėgio pokytį makštyje ar tiesiojoje žarnoje. Šis pokytis netiesiogiai atspindi dubens dugno raumenų suspaudimo jėgą.
Dinamometrija – naudojami specialūs makšties skėtikliai, registruojama suspaudimo jėga sutraukiant dubens dugno raumenis.
Funkcinis (dinaminis) ultragarsinis tyrimas – reabilitacijos specialistai ultragarsu dažniausiai tiria per pilvo sieną (vertinami netiesioginiai požymiai/šlapimo bazės judėjimas, aktyvuojant dubens dugno raumenis, ir kiti funkciniai rodikliai) ir/ar per tarpvietę (galima vizualizuoti dubens dugno raumenis, nustatyti jų morfologinius pažeidimus, pvz.: avulsiją – atplyšimą nuo kaulo, dubens dugno raumenų negrįžtamą pertempimą ir kt.). Dinaminio ultragarsinio tyrimo metu galima stebėti realiu laiku dubens dugno raumenų susitraukimą/atsipalaidavimą, jo kokybę, įvertinti įvairius, su dubens dugno raumenų veikla susijusius rodiklius, tinklelių padėtį po uroginekologinių operacijų ir kt. Reabilitacijoje ultragarsas sėkmingai naudojamas vizualinio grįžtamojo ryšio užtikrinimui, paciento mokymui, kaip atrodo tinkamas dubens dugno sutraukimas, atpalaidavimas, kaip mažinti netinkamą aktyvinimą (jei toks nustatomas tyrimo metu) ir pan.
Esant indikacijoms, bendradarbiaujant su kitais gydytojais specialistais, klinikinėje praktikoje pacientams gali būti atliekami ir kiti instrumentiniai tyrimai, tokie kaip cistometrija, urofloumetrija, vaizdinė urodinamika, šlaplės spaudimo profilometrija, defekograma, ir kiti radiologiniai vaizdiniai, endoskopiniai tyrimai, kurie papildo paciento ištyrimą, patikslina įvairius šalinimo funkcijų sutrikimus, dubens organų, dubens dugno raumenų, fascijų, nervų patologijas, jų priežastis, padeda parinkti tinkamiausias gydymo ir reabilitacijos strategijas.
Informacinį tekstą paruošė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, dr. Venta Donec
Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik visuomenės švietimo tikslams. Remiantis ja neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus paciento gydymo. Tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.
