Categories: Įvadinės temos

admin

Dalintis

Dubens dugnas – kas tai?

Dubens dugnas – tai raumenys, fascijos, raiščiai bei juos įnervuojantys nervai ir maitinančios kraujagyslės, poodinis audinys, oda, kurie uždaro apatinę dubens angą. Ją iš priekio sudaro gaktinės sąvaržos apatinė dalis, iš nugaros – stuburgalis („uodegikaulis“), iš šonų – sėdynkauliai.

Visos šios struktūros suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai, tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo, seksualines funkcijas, taip pat dalyvauja pusiausvyros, apatinių galūnių judesių koordinacijos reakcijose, dalyvauja kvėpavimo, tolygaus vidinio pilvo slėgio paskirstyme, svarbios nėštumo ir gimdymo metu. (Detaliau apie dubens dugno anatomiją ir funkciją galite paskaityti čia)

dubens dugno funkcijos

Pro dubens dugno struktūras atsiveria natūralios angos – išeinamoji anga (šalinamas žarnyno turinys) bei šlaplė (pašalinamas šlapimas). Dalis dubens dugno raumenų suformuoja žiedines struktūras apie šias angas (sfinkterius) ir padeda valingai kontroliuoti šalinimo funkcijas (šlapinimąsi, tuštinimąsi) bei dujų iš virškinamojo trakto pasišalinimą, kai jį reikia valingai atidėti.

moters dubens dugno raumenys paveikslėlis

Sutrikus bent vienai ar kelioms iš šių struktūrų (raumenų, fascijų, raiščių, kraujagyslėms, nervams) gali pasireikšti šalinimo funkcijų bei seksualinės funkcijos sutrikimai, dubens srities skausmas, dubens organų nusileidimas (prolapsas).(1)

Dažniausi rizikos veiksniai išsivystyti dubens dugno disfunkcijoms moterims (2,3):

  • Ginekologinės, šlapimo pūslės, žarnyno operacijos
  • Rūkymas, pasyvus gyvenimo būdas
  • Tarpvietės/ stuburgalio (uodegikaulio) traumos (dažniausia gimdymo metu)
  • Cukrinis diabetas, fibromialgija, dubens disfunkcijos kitoms šeimos moterims (mamai, močiutei)
  • Lėtinis vidurių užkietėjimas
  • Antsvoris, nutukimas (KMI >25)
  • Dažnas sunkių svorių kilnojimas
  • Intensyvios fizinės treniruotės
  • Lėtinės kvėpavimo sistemos ligos, ilgalaikis kosėjimas
  • Pirmas gimdymas esant vyresnei nei 30 metų, pakartotiniai gimdymai
  • Užsitęsusi aktyvi antra gimdymo fazė > 1 h
  • Sėdmenų pirmeiga gimdymo metu (išilginė vaisiaus padėtis, kai vaisiaus sėdmenys yra apatiniame gimdos segmente)
  • Vyresnis amžius
  • Neurologinės ligos

Kas nutinka kai dubens dugno funkcijos sutrinka?

Kai dubens dugno raumenys nusilpę, pažeisti jie neatlieka palaikymo funkcijos, dėl to ilgainiui vystosi raiščių, fascijų pažeidimai, gali imti slinkti žemyn mažojo dubens vidaus organai (supaprastintai galimi pažeidimo mechanizmai pavaizduoti paveikslėlyje žemiau). Kiti dažniausi simptomai: šlapimo, dujų, išmatų nelaikymas.(2,4)

pavaizduotas dubens organų nusileidimas, kai nusilpsta raumenys ir pažeidžiami raiščiai

Tačiau gali nutikti ir priešinga situacija, kai dubens dugno raumenys lėtiškai per daug įtempti (hiperaktyvūs) gali pasireikšti dubens srities, tarpvietės, lytinių organų skausmas, perštėjimas, deginimas, “golfo kamuoliuko” jausmas tarpvietėje, skausmingi lytiniai santykiai, kitos seksualinės disfunkcijos (sunkumai sudrėkstant, patiriant orgazmą ir kt.). Gali varginti apsunkintas šlapinimasis, tuštinimasis (vidurių užkietėjimai), staigus nenumaldomas noras šlapintis, dirgliosios šlapimo pūslės simptomatika ir kt.(4)

Išsamiau apie dubens dugno disfunkcijas ir jų gydymą skaitykite čia.


Parengė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, m. dr. Venta Donec

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus paciento gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Cituojami šaltiniai:

  1. Grimes WR, Stratton M. Pelvic Floor Dysfunction [Internet]. 2022 [cited 2022 Nov 5]. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32644672/
  2. Pelvic floor dysfunction: prevention and non-surgical management NICE guideline. 2021 [cited 2022 Nov 4]; Available from: www.nice.org.uk/guidance/ng210
  3. Giagio S, Salvioli S, Pillastrini P, Innocenti T. Sport and pelvic floor dysfunction in male and female athletes: A scoping review. Neurourol Urodyn. 2021 Jan 1;40(1):55–64.
  4. Grinberg K, Sela Y, Nissanholtz-Gannot R. New Insights about Chronic Pelvic Pain Syndrome (CPPS). Int J Environ Res Public Health [Internet]. 2020 [cited 2022 Nov 5];17:3005. Available from: www.mdpi.com/journal/ijerph

Rinktiniai

Susiję straipsniai