Raumenų apsaugos reakcija ir raumenų hiperaktyvumo disfunkcija

Straipsnyje aptariama raumenų apsaugos reakcija (angl., „muscle guarding response”),  jos mechanizmai, trukmė, paaiškinima kaip ši reakcija gali peraugti į lėtinį raumenų hiperaktyvumą bei skausmingumą.

Kas yra  raumenų apsaugos reakcija (angl., „muscle guarding response”)?

Raumenų apsaugos reakcija – tai yra automatinė, nesąmoninga raumenų susitraukimo reakcija į skausmą, uždegimą, ar kitą grėsmę (realią ar įsivaizduojamą) kūnui. Tai natūralus apsauginis mechanizmas, skirtas apriboti judesius ir stabilizuoti pažeistą ar skausmingą vietą, taip apsaugant ją nuo tolimesnio pažeidimo. Tai tarsi kūno bandymas įmobilizuoti ir apsaugoti pažeistą sritį „įtvaru iš raumenų”.

Mechanizmai:

1. Skausmo signalas: kai atsiranda skausmas (pvz., dėl audinių traumos ar uždegimo), nociceptoriai (skausmo receptoriai) siunčia signalus į nugaros smegenis.
2. Nugaros smegenų refleksas: nugaros smegenyse šis signalas sukelia refleksinę reakciją, kuri aktyvuoja netoliese pažeidimo  esančius raumenis. Tai įvyksta be sąmoningo smegenų (aukštesniųjų centrų galvos smegenyse) įsikišimo, todėl reakcija yra greita (nevalinga).
3. Raumenų susitraukimas: aktyvuoti raumenys susitraukia, taip apribodami judesius ir stabilizuodami pažeistą vietą. Susitraukimas gali apimti tiek paviršinius, tiek gilesnius raumenis – rezultatas: raumenų ramybės tonusas (įsitempimas) padidėja.
4. Skausmo ciklas: raumenų susitraukimas pats savaime gali sukelti papildomą skausmą: pvz., dėl sumažėjusios kraujotakos prastai pašalinimi iš raumenų medžiagų apytakos produktai ir raumenys tampa skausmingesni, formuojasi skausmingi trigeriniai taškai; ar, įsitempus raumenims ir fascijoms, padidėja spaudimas į šalia uždegimo dirginamus nervus, jų galūnėles, sustiprinamas jų dirglumas, sukeliamas skausmas. Naujas skausmas siunčia signalus į nugaros smegenis, taip užsukdamas ydingą skausmo-raumenų hiperaktyvumo ciklą.

 

Raumenų apsauginės reakcijos trukmė:

• Ūmi reakcija: paprastai raumenų apsauginė reakcija trunka trumpai – nuo kelių valandų iki kelių-keliolikos dienų – kol vyksta gijimo procesas. Kai nociceptorių dirginimas mažėja, raumenys  palaipsniui grįžta į savo įprastą normalų tonusą (normalų įsitempimą ramybės sąlygose).
• Lėtinis įsitempimas (disfunkcinė reakcija): jei skausmas išlieka ilgą laiką (komplikuotas gijimas, lėtinis audinių dirginimas dėl kitų mechanizmų), ar išlieka nenormaliai didelis nociceptorių  jautrumas (periferinė nervų sensitizacija, kai dėl lėtinio skausmo išsenka vidiniai nervų jautrumą reguliuojantys apsauginiai mechanizmai nervų sistemoje), ar užsitęsia stiprūs psichologiniai dirgikliai: nuolatinės grėsmės, streso (pvz., disfunkciniai santykiai, prievarta artimoje aplinkoje ir pan.), nerimo ir/ar audinių pažeidimo baimės (pvz., vėžio, rimtos ligos baimės) fonas, – raumenų apsauginė reakcija tampa “įprastu padidėjusiu ramybės tonusu”, ir raumenys gali likti nuolat įsitempę. Tai gali peraugti į lėtinį raumenų hiperaktyvumą ir skausmingumą.

 

Kiti mechanizmai kai raumenų apsauginė reakcija gali peraugti į lėtinį raumenų hiperaktyvumą ir skausmingumą:

1. Neuroraumeninis perprogramavimas: ilgalaikis raumenų susitraukimas dėl mūsų nervų sistemos neuroplastiškumo (gebėjimo adaptuotis ir keistis, išmokti naujus atsakus, priklausomai nuo vidinės ar išorinės stimuliacijos) gali tarsi „perprogramuoti” nervų sistemą ir raumenys pradeda automatiškai susitraukti („pertekliškai reaguoti apsaugine reakcija”) net ir be stimulo, sukeliančio skausmą, o esant kitiems stipresniems dirgikliams, vidiniams ir/ar išoriniams stimulams, naujiems kūno jutimams: pavyzdžiui, įvykus prisilietimui, spaudimui į audinius, išgirdus stiprų garsą, pajutus pyktį ir pan. Nepavojingus dirgiklius tokia „įjautrinta” nervų sistema ima klaidingai interpretuoti kaip pavojaus signalą ir į jį reaguoja apsaugine raumenų įsitempimo reakcija.
2. Raumenų disbalansas: nuolatinis, užsitęsęs tam tikrų raumenų grupių susitraukimas gali sukelti raumenų disbalansą, kai vieni raumenys yra per daug įsitempę (sutrumpėję), o kiti – per silpni (hipoaktyvūs, išilgėję). Tai gali paveikti kūno  judesių biomechaniką, o netaisyklingi judesiai,  gali papildomai traumuoti šalia esančius audinius, struktūras (raiščius, sąnarius, nervus). Tokiu būdu vėl provokuojamas naujas skausmas, kuris savo ruoštu iššauks refleksinį raumenų įsitempimą.
3. Kraujotakos sumažėjimas: nuolatinis užsitęsęs raumenų susitraukimas gali sumažinti kraujotaką pažeistoje srityje, todėl raumenys negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, prastai pašalinami nereikalingi (dirginantys) medžiagų apykaitos produktai. Tai gali sukelti skausmą, nuovargį ir raumenų ir aplinkinių audinių (gleivinių, vidaus organų) pažeidimus ir/ar funkcijos pablogėjimą. Atsiranda sąlygos naujo skausmo mechanizmams, stiprinamas ydingas  skausmo-raumenų hiperaktyvumo ciklas.
4. Trigeriniai taškai: lėtinis raumenų hiperaktyvumas gali sukelti trigerinių taškų susidarymą – tai jautrios, mazgelinės sritys raumenyse, kurios sukelia lokalų ar atspindintį skausmą, kartais jis pajaučiamas tik tiesiogiai liečiant trigerinio taško srityje, tempiant raumenį, o kartais sukelia aktyvų skausmą net ir nesant tiesioginės taško/raumens stimuliacijos.
5. Centrinė sensitizacija: ilgalaikis skausmas gali pakeisti ne tik periferinės bet ir centrinės nervų sistemos (galvos ir nugaros smegenų) veikimą (ją išsekinti), todėl ji tampa jautresnė skausmo signalams, nebegeba  efektyviai interpretuoti iš kūno dalių ją pasiekiančių įvairių jutimų, tinkamai juos suvokti, efektyviai slopinti nepavojingo dirginimo, nepavojingo skausmo signalus. Tai vadinama centrine sensitizacija ir gali sukelti skausmą net ir be aiškaus fizinio audinių pažeidimo, sveikatos sutrikimo priežasties.

 

Pavyzdžiai:

• Kaklo ir pečių skausmas: žmonės, dirbantys sėdimą darbą prie kompiuterio, dažnai patiria kaklo ir pečių skausmą dėl nuolatinės raumenų įtampos, lėtinio jų nuovargio, raumenų disbalansų.
• Nugaros skausmas: nugaros skausmas gali būti sukeltas „muscle guarding response” dėl stuburo problemų, tokių kaip diskų išvaržos ar artritas.
• Smilkininio apatinio žandikaulio (lot. temporomandibulinio) sąnario sutrikimai : žandikaulio raumenų įtampa dėl streso ar dantų griežimo gali sukelti TMS sutrikimus.
• Įšaldyto peties sindromas: įšaldytas petys yra sunki būklė, pasižyminti spontaniška skausmo pradžia ir progresuojančiu peties judesių apribojimu, kas dažnai lemia didelį funkcijos praradimą. Nors ilgai manyta, kad judesių apribojimą sukelia pagrinde kapsulės fibrozė ir kontraktūra, nauji tyrimai rodo, kad aktyvi raumenų apsauginė reakcija gali būti pagrindinis veiksnys sukeliantis  judesių amplitudės sumažėjimą ir trukdantis atkurti normalią peties funkciją pailginantis varginančių simptomų trukmę.  
• Lėtinis  dubens skausmas: dubens dugno raumenų hiperaktyvumas ir trigeriniai taškai sąlygoja skausmo jutimus tarpvietėje, lytinių organų srityje, apatinės nugaros dalies, kryžmens, stuburgalio (uodegikaulio) srities skausmus, skausmingus lytinius santykius.

 

Ką daryti?

1. Gydyti pagrindinę priežastį: svarbu nustatyti ir gydyti (kai tik įmanoma) pradinį skausmo šaltinį (pvz., uždegimą, traumą, nervų spaudimą ir kt.).
2. Kineziterapija: gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis, pagerinti judesių amplitudę ir atkurti tinkamą kūno mechaniką, stiprinti silpnus raumenis, pagerinti kūno laikyseną, raumenų ištvermę, atsparumą nuovargiui.
3. Fizioterapija: fizikiniai veiksniai gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis, pagerinti kraujotaką, mažinti raumenų skausmingumą, veikti desensitizuojančiai ir neuromoduliujančiai nervų sistemą.
4. Masažas: masažas gali padėti atpalaiduoti raumenis, pagerinti audinių kraujotaką ir taip sumažinti skausmą, gali padėti mažinti nerimą ir plėsti adaptacijos išoriniam stresui galimybes.
5. Atsipalaidavimo technikos: praktikuoti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip gilus kvėpavimas, meditacija, kai kurie tempimo pratimai, gali padėti sumažinti streso lygį ir raumenų įtampą.
6. Psichologinė pagalba: jei skausmas yra susijęs su stresu, nerimu ar depresija, psichologinė pagalba gali būti labai naudinga, tiesiogiai prisidedanti prie skausmo mažinimo ir apsauginės raumenų įsitempimo reakcijos švelninimo.
7. Vaistai: skausmą malšinantys vaistai (pvz., analgetikai, priešuždegiminiai vaistai, raumenų relaksantai) gali padėti sumažinti skausmą ir raumenų įtampą.

 

Svarbu suprasti, kad raumenų apsauginė reakcija yra natūrali (fiziologinė) reakcija, bet jei ji trunka perilgai, ji gali sukelti rimtų funkcinių problemų, skausmą. Todėl susiduriant su užsitęsusiu raumenų įsiptempimu, skausmu,  svarbu laiku kreiptis į specialistus ir pradėti gydymą.

 

Daugiau informacijos apie pagrindines reabilitacijos strategijas, esant dubens dugno raumenų hiperaktyvumui galite rasti čia

 

 

Paruošė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, m. dr. Venta Donec

 Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus paciento gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.

 

Šaltiniai:

1. Hodges PW. Pain and motor control: From the laboratory to rehabilitation. J Electromyogr Kinesiol. 2011 Apr;21(2):220-8. doi: 10.1016/j.jelekin.2011.01.002. PMID: 21306915.
2. Olugbade T, Bianchi-Berthouze N, Williams ACC. The relationship between guarding, pain, and emotion. Pain Rep. 2019 Jul 22;4(4):e770. doi: 10.1097/PR9.0000000000000770. PMID: 31579861; PMCID: PMC6728010.
3. Merkle SL, Sluka KA, Frey-Law LA. The interaction between pain and movement. J Hand Ther. 2020 Jan-Mar;33(1):60-66. doi: 10.1016/j.jht.2018.05.001.
4. Coenen P, van der Molen HF, Burdorf A, Huysmans MA, Straker L, Frings-Dresen MH, van der Beek AJ. Associations of screen work with neck and upper extremity symptoms: a systematic review with meta-analysis. Occup Environ Med. 2019 Jul;76(7):502-509. doi: 10.1136/oemed-2018-105553. Epub 2019 Mar 20. PMID: 30894425.
5. Hollmann L, Halaki M, Kamper SJ, Haber M, Ginn KA. Does muscle guarding play a role in range of motion loss in patients with frozen shoulder? Musculoskelet Sci Pract. 2018 Oct;37:64-68. doi: 10.1016/j.msksp.2018.07.001. Epub 2018 Jul 6. PMID: 29986193.
6. Belenda González I, Montero J, Gómez Polo C, Pardal Peláez B. Evaluation of the relationship between bruxism and/or temporomandibular disorders and stress, anxiety, depression in adults: A systematic review and qualitative analysis. J Dent. 2025 May;156:105707. doi: 10.1016/j.jdent.2025.105707. Epub 2025 Mar 22. PMID: 40127752.
7. van der Hulst M, Vollenbroek-Hutten MM, Rietman JS, Hermens HJ. Lumbar and abdominal muscle activity during walking in subjects with chronic low back pain: support of the „guarding” hypothesis? J Electromyogr Kinesiol. 2010 Feb;20(1):31-8. doi: 10.1016/j.jelekin.2009.03.009. PMID: 19683459.
8. Schmaltz M. Muscle Guarding & The Pain Cycle. Available online: https://drmartinschmaltz.com/muscle-guarding-the-pain-cycle
9. Reissing, E., Brown, C., Lord, M., Binik, Y., & Khalifé, S. (2005). Pelvic floor muscle functioning in women with vulvar vestibulitis syndrome. Journal of Psychosomatic Obstetrics & Gynecology, 26(2), 107–113. https://doi.org/10.1080/01443610400023106
10. Anderson RU, Wise D, Sawyer T, Chan CA. Sexual dysfunction in men with chronic prostatitis/chronic pelvic pain syndrome: improvement after trigger point release and paradoxical relaxation training. J Urol. 2006 Oct;176(4 Pt 1):1534-8; discussion 1538-9. doi: 10.1016/j.juro.2006.06.010. PMID: 16952676.
11. Dessie SG, Von Bargen E, Hacker MR, Haviland MJ, Elkadry E. A randomized, double-blind, placebo-controlled trial of onabotulinumtoxin A trigger point injections for myofascial pelvic pain. Am J Obstet Gynecol. 2019 Nov;221(5):517.e1-517.e9. doi: 10.1016/j.ajog.2019.06.044. Epub 2019 Jun 27. PMID: 31254522; PMCID: PMC9539654.
12. Moldwin RM, Fariello JY. Myofascial trigger points of the pelvic floor: associations with urological pain syndromes and treatment strategies including injection therapy. Curr Urol Rep. 2013 Oct;14(5):409-17. doi: 10.1007/s11934-013-0360-7. PMID: 23943509.