Reabilitacija esant erekcijos sutrikimams

Erekcijos, ejakuliacijos sutrikimai – kokią pagalbą vyrams gali pasiūlyti fizinė medicina ir reabilitacija?

Erekcijos sutrikimai – tai nuolatinis ar protarpinis negebėjimas pasiekti ar išlaikyti pakankamą erekciją lytinio akto atlikimui. Erekcijos sutrikimus gali lydėti ir ejakuliacijos sunkumai, pvz.: uždelsta, skausminga, priešlaikinė ejakuliacija ir kt.

Paplitimas

Apytikriai trys ketvirtadaliai planetos vyrų anksčiau ar vėliau susiduria su šiais sutrikimais. Tai dažna tiek jaunų, tiek vyresnių vyrų sveikatos problema. Skirtingų tyrimų duomenimis, bendroje populiacijoje nuo 9 iki 40 proc. vyrų iki 40 metų nurodo įvairaus laipsnio erekcijos sutrikimus. Kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, net 10 proc. sveikų vyrų patiria erekcijos disfunkcijas, o su amžiumi šių sutrikimų rizika tik didėja.

Normaliai erekcijai/ejakuliacijai lytinio akto metu svarbūs šie pagrindiniai komponentai:

Geras stuburo ir dubens mobilumas – užtikrina tinkamą dubens dugno raumenų veiklą, gerą kraujotaką, tinkamą nervų sistemos funkcionavimą. Dėl sutrikusio mobilumo gali pasireikšti skausmas lytinių santykių metu, erekcijos praradimas ar sunkumas ją išlaikyti tam tikrų sekso pozų metu ir kt.

Dubens dugno raumenų sveikata – dubens dugno raumenys tiesiogiai dalyvauja erekcijos atsiradimo ir išlaikymo procesuose, yra svarbūs ejakuliacijai. Įvairūs šių raumenų kontrolės, tonuso sutrikimai, sumažėjusi dubens dugno raumenų ištvermė iššaukia erekcijos/ejakuliacijos sutrikimus (pvz.: silpną erekciją, erekcijos praradimą tam tikrų sekso pozų metu, kartais priešlaikinę ar uždelstą ejakuliaciją, skausmą ejakuliacijos metu ir pan.). Išsamiau apie dubens dugno raumenis galite pasiskaityti čia.

Nervų sistemos tinkama funkcija – įvairios nervų sistemą pažeidžiančios ligos (išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, diabetinė ir kt. polineuropatija), nugaros/galvos smegenų traumos, nervų šaknelių ar nervų, inervuojančių dubens organus, raumenis, tarpvietę, lytinius organus, dirginimas (pvz., dėl stuburo diskų išvaržų) iš dalies ar visiškai sutrikdo normalius lytinius refleksus, blogina ar visiškai sutrikdo erekcijos/ejakuliacijos funkcijas.

Gera organų/audinių sveikata – įvairios urologinės, lytinių organų ligos (prostatitas, cistitai, Peirono liga ir pan.), infekcijos, lytinių organų traumos, endokrinologinės, kraujotakos sistemų ligos neigiamai veikia erekciją ir gali būti tiesioginės jos sutrikimo priežastys.

Žinoma, yra gausu ir kitų psichosocialinių ar aplinkos veiksnių, elgsenos įpročių, kurie gali palaikyti gerą seksualinės funkcijos sveikatą, ar kaip tik priešingai – ją pabloginti, slopinant erekcijos/ejakuliacijos funkcijas.

Dažniausios ligos ir būklės ir kiti veiksniai, kurie siejami su erekcijos susilpnėjimu ir/ar sutrikimu susitemintai pateikta lentelėje:

Apibendrinant, erekcijos sutrikimų galimų priežasčių yra daug, todėl labai svarbu, susiduriant su šios funkcijos sutrikimais, kuo anksčiau kreiptis į gydytojus specialistus, kurie padėtų patikslinti erekcijos sutrikimų priežastis bei parinkti tinkamiausią, individualų gydymą.

Erekcijos sutrikimų gydymo būdai

Klasikiniai, dažniausiai taikomi, erekcijos sutrikimų gydymo būdai apima medikamentinį gydymą (fosfodiesterazės 5 inhibitoriais, tokiais kaip Sildenafilis, Tadalafilis ir kt.), hormonų terapiją, psichoterapiją, vakuumo prietaisų naudojimą ir chirurginius metodus. Nepaisant šių klasikinių būdų, nuolat ieškoma ir kitų efektyvių gydymo alternatyvų.

Naujausi duomenys rodo, kad aerobiniai pratimai, įvairios kineziterapinės intervencijos, gerinant stuburo mobilumo funkciją ir dubens dugno raumenų funkciją, taip pat modernių fizikinių veiksnių terapijos metodai (pvz., smūgio bangos terapija) gali reikšmingai pagerinti erekciją, mažinti ejakuliacijos sutrikimus, gerinti seksualinio gyvenimo kokybę ir sumažinti priklausomybę nuo medikamentinio gydymo bei chirurginių intervencijų poreikį. Reabilitacijos priemonės, skirtingai nei medikamentinis gydymas, turi mažesnę nepageidaujamų reakcijų ir šalutinių poveikių riziką. Kai kuriais erekcijos sutrikimų atvejais reabilitacinis gydymas gali pasiekti net 80–90 proc. efektyvumą. Todėl vis dažniau erekcijos sutrikimų gydymo gairėse patariama apsvarstyti alternatyvius klasikiniam gydymui metodus, ypač kai ankstesnieji nepasiteisina.

Svarbu pabrėžti, kad dalis funkcinių erekcijos sutrikimų (kai nenustatoma organų pažeidimų, nėra sunkių lėtinių nervų sistemos, kraujotakos ar endokrininių ligų, ir kai erekcijos sutrikimai yra nepastovūs) gali būti sėkmingai gydomi, gerinant dubens dugno raumenų ir stuburo mobilumo funkcijas bei taikant reabilitacijos priemones, kurios gerina dubens kraujotaką. Todėl susiduriant su erekcijos, ejakuliacijos ar skausmingų lytinių santykių problemomis, verta kreiptis į reabilitacijos specialistus ir atlikti detalų sutrikimų ir juos įtakojančių veiksnių tyrimą.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, specializuojantyssi dubens disfunkcijų gydyme, gali suteikti pagalbą ir patarimus. Reabilitacinis gydymas nėra vienareikšmiškai tinkamas visais atvejais. Jo efektyvumas priklauso nuo konkrečios būklės, paciento poreikių ir kitų veiksnių. Štai kelios rekšmingos pastabos:

1. Individualumas: kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl reabilitacinis gydymas turi būti pritaikytas individualiai. Tai reiškia, kad tai, kas veikia vienam pacientui, gali netinkamai veikti kitam.
2. Būklės pobūdis: reabilitacija gali būti veiksminga esant įvairioms erekcijos pablogėjimą sukeliančioms būklėms, sutrikimų priežastims. Kai kada vien reabilitacijoje taikomi metodai gali padėti visiškai išspręsti erekcijos sutrikimus, kitais atvejais ji gali sustiprinti kitų gydymo būtų efektyvumą. Kai kurios būklės gali reikalauti pirmiausiai tik kitų gydymo metodų.
3. Paciento bendra sveikata: reabilitacinis gydymas gali būti naudingas tiems, kurie turi pakankamai fizinių ir psichologinių resursų, gebėjimo dalyvauti terapijoje. Jei pacientas yra labai silpnas arba jo bendra sveikata yra labai prasta, reabilitacija gali būti kontraindikuotina, tai yra per sunki, netikslinga.
4. Motyvacija ir nuolatinis darbas: reabilitacija dažnai reikalauja nuolatinio paciento darbo ir motyvacijos. Tai gali būti iššūkis tiems, kurie nesijaučia pasiryžę arba neturi pakankamai motyvacijos. Reabilitacijos specialistai gali padėti stiprinti motyvaciją, tačiau be aktyvaus paciento bendradarbiavimo ir pastangų, geri reabilitacijos rezultatai įprastai nepasiekiami.
5. Gydymo tikslai: svarbu aiškiai apibrėžti gydymo tikslus. Esant erekcijos sutrikimams reabilitacijos metu siekiami gydymo tikslai gali skirtis: nuo sutrikimų progresavimo stabdymo ir/ar simptominio palengvinimo, kompensacinių strategijų mokymosi iki visiško funkcionalumo atkūrimo.

Galutinį sprendimą dėl reabilitacinio gydymo tikslingumo priima fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę, poreikius ir galimybes, interesus, gebėjimą bendradarbiauti, aktyviai įsitraukti į reabilitacijos procesą. Todėl fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, specializuojantis dubens disfunkcijų gydyme, pirmiausia atlieka išsamų paciento vertinimą, siekdamas nustatyti veiksnius, kurie gali paveikti erekcijos ir ejakuliacijos funkcijas. Šie vertinimai apima:

1. Stuburo ir dubens mobilumo įvertinimą: gydytojas įvertina stuburo ir dubens sąnarių judrumą, nes šie veiksniai gali turėti įtakos kraujotakai ir nervų funkcijai.
2. Dubens dugno raumenų funkcijos vertinimą: raumenys, esantys dubenyje, yra svarbūs erekcijos ir ejakuliacijos procesams. Gydytojas gali nustatyti, ar šie raumenys yra stiprūs ir veikia tinkamai. Išsamiau apie galimas dubens dugno raumenų disfunkcijas galite pasiskaityti čia.
3. Psichobiosocialinių veiksnių analizę: Gydytojas įvertina psichologinius ir emocinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos seksualinei funkcijai. Tai gali apimti stresą, nerimą, depresiją, sunkumus tarpasmeniniuose santykiuose ir kitus psichosocialinius veiksnius.
4. Kraujotakos sutrikimų vertinimą: Jei kraujagyslės yra susiaurėjusios arba užsikimšusios, tai gali trukdyti kraujo tekėjimui į varpą. Gydytojas vertina su pablogėjusia kraujagyslių būkle sietinas gretutines ligas, koreaguojamus gyvenimo įpročius, ir ar galima tikėtis kraujotakos reikšmingo pagerinimo taikant gydymą fizikiniais veiksniais (smūginės bangos terapiją ir kt.) bei kitomis reabilitacijos gydymo intervencijomis.
5. Kitus veiksnius: vartojamus medikamentus, buvusias traumas ir kt.

Po išsamaus paciento ištyrimo įprastai sudaromas individualaus reabilitacijos gydymo planas: remiantis vertinimo rezultatais, paciento poreikiais ir galimybėmis įsitraukti į reabilitaciją aktyviai, gydytojas sudaro individualų reabilitacijos gydymo planą ir/ar nukreipia pacientą kitiems specialistams, jei reikalinga papildomas ištyrimas ir/ar kiti gydymo būdai. Priklausomai nuo kiekvieno asmens situacijos, erekcijos sutrikimų priežasčių, reabilitacijos planas gali apimti gydymą pavienėmis intervencijomis (pvz.:fizikiniais veiksniais, kineziterapija, elgsenos korekcija, savipagalbos mokymu ir kt. ) ar įvairūs metodai, pagal indikacijas, derinami tarpusavyje kompleksiškai. Kai reikia, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas reabilitacijos gydomąsias intervencijas derina su kitais pacientui jau taikomais klasikinio gydymo metodais.

Paruošė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, dr. Venta Donec

Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus paciento gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.

Šaltiniai:

1. Goldstein I., Goren A., Li V. W., Tang W. Y., Hassan T. A. Epidemiology update of erectile dysfunction in eight countries with high burden. Sexual Medicine Reviews. 2020;8(1):48–58.
2. Dorey G, Speakman M, Feneley R, Swinkels A, Dunn C, Ewings P. Randomised controlled trial of pelvic floor muscle exercises and manometric biofeedback for erectile dysfunction. Br J Gen Pract. 2004 Nov;54(508):819-25.
3. Dabaja AA, Wosnitzer MS, Mielnik A, Bolyakov A, Schlegel PN, Paduch DA. Bulbocavernosus muscle area measurement: a novel method to assess androgenic activity. Asian J Androl 25 February 2014.
4. Cohen D, Gonzalez J, Goldstein I. The Role of Pelvic Floor Muscles in Male Sexual Dysfunction and Pelvic Pain. Sex Med Rev. 2016 Jan
5. Notenboom‐Nas FJM,Knol‐de Vries GE, Slieker‐ten Hove MCP, et al.Comparing male and female pelvic floor muscle function by the number and type of pelvic floor symptoms. Neurourol Urodyn. 2023;42:875‐885
6. Liu MC, Chang ML, Wang YC, Chen WH, Wu CC, Yeh SD. Revisiting the Regenerative Therapeutic Advances Towards Erectile Dysfunction. Cells. 2020 May 19;9(5):1250.
7. Bocchino AC, Pezzoli M, Martínez-Salamanca JI, Russo GI, Lo Giudice A, Cocci A. Low-intensity extracorporeal shock wave therapy for erectile dysfunction: Myths and realities. Investig Clin Urol. 2023 Mar;64(2):118-125.
8. Caretta N, De Rocco Ponce M, Minicuci N, De Santis I, Palego P, Garolla A, Foresta C. Efficacy of penile low-intensity shockwave treatment for erectile dysfunction: correlation with the severity of cavernous artery disease. Asian J Androl. 2021 Sep-Oct;23(5):462-467.
9. Yao H, Wang X, Liu H, Sun F, Tang G, Bao X, Wu J, Zhou Z, Ma J. Systematic Review and Meta-Analysis of 16 Randomized Controlled Trials of Clinical Outcomes of Low-Intensity Extracorporeal Shock Wave Therapy in Treating Erectile Dysfunction. Am J Mens Health. 2022 Mar-Apr;16(2)
10. Rislanu A, Auwal H, Musa D, Auwal A. Comparative Effectiveness of Electrical Stimulation and Aerobic Exercise in the Management of Erectile Dysfunction: A Randomized Clinical Trial. Ethiop J Health Sci. 2020 Nov;30(6):961-970.
11. EAU Guidelines. Edn. presented at the EAU Annual Congress Milan 2023. ISBN 978-94-92671-19-6
12. Yaacov D, Nelinger G, Kalichman L. The Effect of Pelvic Floor Rehabilitation on Males with Sexual Dysfunction: A Narrative Review. Sex Med Rev. 2022 Jan;10(1):162-167.
13. Dorey G, Speakman M, Feneley R, Swinkels A, Dunn C, Ewings P. Pelvic floor exercises for treating post-micturition dribble in men with erectile dysfunction: a randomized controlled trial. Urol Nurs. 2004 Dec;24(6):490-7, 512. PMID: 15658735.
14. Lamina S, Agbanusi E, Nwacha RC. Effects of aerobic exercise in the management of erectile dysfunction: a meta analysis study on randomized controlled trials. Ethiop J Health Sci. 2011 Nov;21(3):195-201.
15. Mohit Khera, Samir Bhattacharyya, Larry E Miller, Effect of aerobic exercise on erectile function: systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials, The Journal of Sexual Medicine, Volume 20, Issue 12, December 2023, Pages 1369–1375,