
Skausmingi lytiniai santykiai – priežastys, patarimai, gydymas, reabilitacija
Dėmesio: šis straipsnis liečia jautrius lytinės/seksualinės srities aspektus. Straipsnyje pateikiama informacija yra skirta asmenims sulaukusiems 18 metų.
Lytiniai santykiai yra viena iš pačių jautriausių ir intymiausių tarpusavio bendravimo formų. Daugumai žmonių lytinius santykius išgyvena kaip itin asmeninę patirtį bei intymią patirtį su savo partneriu, todėl iškilus sunkumams šioje srityje dažniausiai yra nelengva apie tai kalbėtis su kitais asmenimis, kreiptis pagalbos. Dėl šių priežasčių tikslus skausmingų lytinių santykių paplitimas visuomenėje nėra žinomas, nes moksliniai tyrimai, nagrinėjantys šią temą nurodo, kad didelė dalis žmonių, patirdami sunkumus lytinių santykių srityje, pagalbos nesikreipia. Dažniausios to priežastys yra: gėda, baimė, neteisingi įsitikinimai, gajūs klaidingi mitai visuomenėje, nežinojimas kaip apie tai kalbėtis, palaikančios, saugios aplinkos dalintis apie sunkumus trūkumas, nežinojimas, kur kreiptis pagalbos ir kt.
Šis straipsnis siekia supažindinti su skausmingų lytinių santykių problema, paplitimu, sunkumų įveikimo būdais, gydymu, reablitacija. (Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus paciento gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.)
Skausmingi lytiniai santykiai – ar tai dažna problema?
Iš įvairių mokslinių tyrimų, kurie nagrinėjo įvairius sveikatos sutrikimus galinčius sąlygoti skausmą lytinių santykių metu, įvairias seksualines disfunkcijas yra žinoma, kad skausmas lytinių santykių metu yra dažnas reiškinys (problema) visuomenėje ir kad su juo susiduria tiek vyrai, tiek moterys, ir bet kuriame amžiuje. Pavyzdžiui, nurodoma, kad nuo vaginizmo (moterims dėl stipraus dubens dugno raumenų spazmo pasireiškiantis skausmas ir negalėjimas (ar labai apsunkintas galėjimas) atlikti lytinį aktą su penetracija) gali kentėti nuo 5 iki 17 proc. moterų.(1) Lėtinį dubens skausmą, įvairių šaltinių duomenimis, patiria 6-37 proc. moterų. (2,3) Lėtinio vyrų dubens skausmo sindromui būdingų simptomų dažnis tarp vyrų (jaunesnių nei 50m. amžiaus) svyruoja nuo 2 iki 17 proc. (4–6), o su amžiumi dėl įvairių ligų tiek ši problema, tiek įvairūs kiti erekcijos, ejakuliacijos sutrikimai dažnėja ir vyrų tarpe.
Svarbu suprasti, kad skausmas lytinių santykių metu gali nutikti dėl labai įvairių priežasčių: sveikatos sutrikimų, psichologinių sunkumų, nepalankių aplinkybių, skubėjimo ir kt. Skausmas gali ištikti asmenį kaip vienkartinis įvykis ar trumpalaikė, savaime greit išsisprendžianti problema, o kai kada gali tęstis ilgą žmogaus gyvenimo laikotarpį, ar net visą gyvenimą ir sukelti daug fizinių sunkumų ir psichosocialinių kentėjimų tiek asmeniui, tiek partneriui. Skausmo lytinių santykių metu patirtis visada kelia didesnę įtampą nei skausmas patiriamas kitomis aplinkybėmis, nes tiesiogiai veikia ne tik patį asmenį, bet ir patį jautriausią, intymiausią fizinį-emocinį santykį su kitu asmeniu. Dėl šių priežasčių realiame gyvenime neįmanoma yra atlikti vieną tokį mokslinį tyrimą, kuris apimtų visas įmanomas gyvenimo situacijas skirtingose tautose ir kultūrose ir tiksliai atspindėtų skausmingų lytinių santykių paplitimo problemą. Tuo labiau, kad yra žinoma, jog asmenys, kurie dalyvauja moksliniuose tyrimuose, atsakinėdami į klausimus susijusius su seksualine funkcija, ne visada sąžiningai nurodo patiriamus sunkumus šioje srityje dėl įvairių psichologinių, socialinių, religinių, kultūrinių motyvų ar asmeninių įsitikinimų.
Visgi, moterų fiziologiniai lytinio susijaudinimo, anatominiai ir nervų sistemos, hormoniniai skirtumai, patiriami nėštumai, gimdymai ir netgi įvairūs kultūriniai naratyvai, mitai, tradicijos daugelyje visuomenių sudaro sąlygas didesnei rizikai moterims susidurti su skausmingų lytinių santykių problema. Kai kurių mokslinių studijų duomenimis problemos paplitimas tarp moterų gali siekti net 46 proc., priklausomai nuo to, kokia populiacija tyrinėjama.(7,8)
Skausmingi lytiniai santykiai – apibrėžimas
Medicinoje skausmas, patiriamas lytinių santykių metu, įprastai vadinamas dispareunija. Jis gali būti klasifikuojamas įvairiai. Pirminė dispareunija – kai skausmas lytinių santykių metu patiriamas nuo pat pradžių (bandant pradėti aktyvius lytinius santykius) ir toliau lydi asmenį. Antrinė dispareunija – kai skausmas lytinių santykių metu patiriamas prieš tai turėjus ir neskausmingų lytinių santykių patirties.
Pagal patiriamo skausmo vietą moterims dispareunija dažnai skirstoma į paviršinę (kai skausmas jaučiamas išorinių lytinių organų srityje (vulvoje) ar ties makšties prieangiu) ir gilią (kai skausmas jaučiamas giliau makšty/dubens srityje). Vyrams skausmas lytinių santykių metu dažniau skirstomas pagal pasireiškimo laikotarpį: ar jis pasireiškia susijaudinimo/erekcijos fazes metu ir/ar ejakuliacijos metu, ir/ar iš kart po lytinių santykių.
Skausmingų lytinių santykių priežastys:
Skausmas lytinių sankykių metu tiek vyrams, tiek moterims gali ištikti dėl pačių įvairiausių priežasčių (2,7–14):
- lytinės elgsenos klaidos, kurios padaromos dėl tinkamos lytinės fiziologijos, anatomijos, lytinio atsako aspektų nežinojimo, skubėjimo, klaidingų įsitikinimų, netinkamų įpročių ir tuo būdu traumuojami audiniai, sukeliamas uždegimas, audinių pažeidimai;
- hormonų sukeliami sudrėkimo, lyties takų gleivinės pokyčiai specifiniais moters gyvenimo laikotarpiais (nėštumas, laktacijos laikotarpis, perimenopauzė, menopauzė), kurie keičia makšties gleivinės būseną, liubrikaciją, – tinkamai prie to nepritaikius lytinio aktyvumo, gali kilti sunkumų abiems partneriams, skausmo problema;
- įvairūs sveikatos sutrikimai, ligos: vidaus organų (lytinių, šlapimo pūslės, žarnų) ligos, sąnarių (stuburo smulkiųjų sąnarių, sakroileinių, klubų, gaktinės sąvaržos ir kt. sąnarių) ir raiščių bei dubens dugno raumenų (ypač jų hiperaktyvumo) disfunkcijos, nervų pažeidimai (radikuliopatijos, pudendinio nervo neuropatija ir pan.), gimdymo metu patirtų traumų pasekmės (raumenų plyšimai, randai, nervų pažeidimai, dubens organų nusileidimas-prolapsas), odos bei gleivinių ligos (kerpligė ir kt.), infekcijos (lytiniu keliu plintančios ligos, bakterinė vaginozė, lyties takų kandidozė) ir kt.;
- ankstesnės patirtos traumos (seksualinė, fizinė, emocinė prievarta, priekabiavimas, abortai, peersileidimai ir pan.), skausmingos medicininės procedūros (pvz.: šlapimo pūslės kateterizcija, klizmavimas vaikystėje, operacijos ir pan.) gali sąlygoti skausmo problemą lytinių santykių metu;
- įvairūs psichologiniai barjerai ir/ar psichinės ligos (savivertės proglemos, negebėjimas laisvai komunikuoti, depresija, nerimo sutrikimai ir pan.) gali bloginti asmens lytinio gyvenimo kokybę, sukelti skausmo problemas.
Ką daryti susidūrus su skausmu lytinių santykių metu?
Kiekviena situacija yra individuali ir neįmanoma pasiūlyti sprendimo, kuris bus tinkamas visoms gyvenimo situacijoms ir visiems asmenims. Galima kalbėti tik apie tam tikras strategijas, kurios gali palengvinti asmeniui (ir jo partneriui/-ei), susiduriant su skausmu lytinių santykių metu, padėti išvengti nereikalingo papildomo traumavimo (fizinio ir/ar psichologinio) ir konstruktyviau ieškoti geriausio individualizuoto sprendimo konkrečiu atveju.
Galinčios pagelbėti strategijos patiriančiajam/-iai skausmą lytinių santykių metu:
I. Atvirumas ir sąmoningumas
Pirmiausia sau pačiam svarbu sąžiningai pripažinti faktą, kad patiriu skausmą lytinių santykiu metu. Nenuneigti ir nenureikšminti savo patirties, svarbu nepasiduoti pagundai galvoti „kad visiems/visoms taip būna“, „nieko čia tokio, pakentėsiu“, kad „tokia jau moterų/vyrų/mano dalia“ ir pan., ar, atvirkščiai, – itin išsigąsti, pasiduoti nerimui ir panikai „tai katastrofa“, „tai niekad nesibaigs“, ar imti susieti skausmą su savo verte: „aš nenormalus/nenormali vyras/moteris, jei man skauda“, ar visiškai nusigręžti ir atmesti savo lytiškumą „jei taip, tai sekso man ir nereikia, gyvensiu be jo“ ir imti izoliuoti save nuo partnerio, artimų santykių.
Patiriant skausmą lytinių santykių metu yra svarbu pirmiausia save padrąsinti. Gera sau priminti, kad skausmas lytinių santykių metu nėra žmogaus savanoriškas pasirinkimas (dažniausiai). Jį patiriant, būtų klaidinga galvoti, kad tai jūsų kaltė ar pasiduoti gniuždančiam gėdos jausmui. Klaidinga manyti, kad skausmas kažką pasako apie jūsų kaip asmens (kaip vyro ar moters) vertę. Daugeliui žmonių skausmas, kai jis patiriamas lytinių santykių metu, yra sunki ir gąsdinanti patirtis, todėl normalu, susiduriant su juo, ir jums išgyventi įvairius nemalonius jausmus, baimes, savo pažeidžiamumą, pasimetimą.
Kadangi lytinė sritis yra itin jautri tiek asmeniniais, tiek įvairiais tarpasmeniniais, kultūriniais, religiniais aspektais – susiduriant su skausmu lytinių santykių metu gali kilti daug papildomų vidinių ir išorinių įtampų, konfliktų, psichologinių ir dvasinių kentėjimų, visgi, labai svarbu neužmiršti, kad problemos dažniausiai išsisprendžia, kai jas sprendžiame, o ne kai nuo jų bėgame ar jas ignoruojame, neigiame.
Kiekviena problema (kokia ji be ištiktų) dažniausiai yra ne tik sunkumas, išbandymas, bet ir galimybė, “gyvenimo kvietimas“ mums augti, įgyti išminties, bręsti ir stiprėti kaip asmenims. Dažnai negalime pasirinkti sau tenkančių išbandymų, tačiau neretai mūsų patiriami sunkumai, jei juos sprendžiame, siekiame įveikti, skatina ne tik mus augti į „savo geresniąsias versijas“, bet ir kitus asmenis, esančius šalia mūsų, kurie taip pat vienaip ar kitaip paliečiami ir auga kartu kai ieško sprendimų ir stengiasi padėti.
II. Komunikacija – raktas į sėkmę
Atviras dialogas. Patiriant skausmą lytinių santykių metu, kai tik įmanoma, įprastai rekomenduojama pasakyti partneriui/-ei, kad patiriate skausmą šio (ar kito) lytinio veiksmo, judesio, prisilietimo metu (nebūtų sąžininga tikėtis iš jo/jos ir/ar reikalauti, kad pats/pati pamatytų, suprastų, kad jums skauda). Kartais sunku prabilti, bet atviras dialogas yra būtinas norint suprasti vienas kitą ir rasti sprendimus kartu. Nebijokite kalbėtis apie savo baimes, lūkesčius ir ribas.
Eksperimentuokite su švelnumu ir kantrybe, išbandykite skirtingas pozicijas, prisilietimus, ir technikas, kad atrastumėte, kas jums abiem patinka ir nesukelia skausmo. Kartais tereikia šiek tiek kūrybiškumo, kad vėl atrastumėte malonumą. Būkite švelnūs vienas su kitu, ypač skausmo metu. Venkite psichologinio spaudimo vienas kitam ir skubėjimo. Skirkite daugiau laiko preliudijai, kad atsipalaiduotumėte ir pasiruoštumėte intymumui.
Asmeniui, patiriančiam skausmą, rekomenduojama paprašyti, kad partneris/-ė skausmą sukėlusį veiksmą iš karto nutrauktų ir/ar pabandytų pakeisti kitu. Tinka išlikti atviriems ryšiui ir bandyti abiem prisitaikyti: pavyzdžiui, pakeisti padėtį, kontakto pobūdį ir stebėti ar tai keičia jūsų situaciją ir patiriamą skausmą. Jei šios strategijos nepagelbsti ir skausmas tiek stiprus, kad trukdo jaučiančiam skausmą asmeniui atsipalaiduoti, patirti „pakankamai gerą“ saugumo ir malonumo lygį tęsiant lytinį aktyvumą, tokiu atveju, įprastai patariama veiksmų nebetęsti, ir su partneriu paieškoti kitų veiklų, strategijų, glamonių (priimtinų abiem pusėms), kurios padėtų iš skausmingos situacijos išeiti abiem šviesiai.
Tokiais atvejais tinkama išnaudoti alternatyvaus intymumo formas, nes abipusės pagarbos ir meilės santykiuose nėra būtina visada siekti tradicinių lytinių santykių, galima mėgautis ir kitomis artumo formomis: glamonėmis, masažais, bučiniais, ir tiesiog buvimu kartu. Tai padeda partneriams išlaikyti ryšį ir artumą, kol spręsite skausmo problemą.
III. Teisė būti laisvam/-ai nuo prievartos
Jei jūsų ar jūsų, partnerio/-ės skausmas lytinių santykių metu toks stiprus, kad tą akimirką jūs/jis/ji tęsti jokių lytinių veiksmų nebegali (nes galbūt išseko fizinės/psichinės galimybės (rezervai) susidoroti su ištikusiu sunkumu/skausmu), jūs/jis/ji turite teisę tuojau pat visiškai nutraukti skausmą keliančius veiksmus ir/ar paprašyti juos tuojau pat nutraukti partnerį. Tokiu atveju partneris turi prievolę tokį sprendimą gerbti iš karto, nes visa, kas daroma prieš kito asmens valią, lytinio santykio metu yra prievarta, nepriklausomai nuo partnerių santykių statuso ar kitų aplinkybių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad „kiekvienas turi teisę būti laisvas nuo bet kokios formos prievartos ar diskriminacijos, susijusios su jų lytiškumu”*, todėl porai patariama: jei skausmas sukelia nerimą, baimę ar kitus neigiamus jausmus, nutraukite lytinius veiksmus. Priversti save ar partnerį patirti skausmą yra nepriimtina ir gali pakenkti santykiams. Lytiniai santykiai visada turi vykti abipusiu sutarimu ir be jokios prievartos.
IV. Teisė į lygybę ir nediskriminavimą
„Kiekvienas turi teisę į lygybę ir nediskriminavimą, nepriklausomai nuo jų lyties, seksualinės orientacijos, tapatybės ar kitų charakteristikų.” (PSO)* Patarimai porai: skausmas lytinių santykių metu neturėtų daryti įtakos jūsų santykių dinamikai. Būkite lygūs partneriai, remkite vienas kitą ir kartu ieškokite sprendimų. Venkite kaltinimų, gėdinimo ar kitų formų diskriminacijos.
Skausmą patiriančiam asmeniui, siekiant apsaugoti santykius nuo perteklinių įtampų, labai svarbu savo partneriui paaiškinti, kad lytinius veiksmus nutraukiate dėl savo patiriamo skausmo stiprumo ir nebegalėjimo šiuo metu dėl to tęsti lytinių veiksmų. Svarbu atminti, kad stipraus skausmo fone tampame pažeidžiamesni, kartais galime daryti klaidingus sprendimus, gali būti sunku vesti pagarbų pokalbį ir aiškiai matyti skausmo priežastis, todėl neretai gilesnį pokalbį geriau atidėti vėlesniam laikui.
Nutraukiant lytinius veiksmus stipraus skausmo atveju, partnerį patikinti, kad šį kartą nutraukiate lytinius veiksmus ne dėl partnerio negebėjimų ar netinkamumo, o dėl patiriamo skausmo (net jei skausmo akimirką jums ir atrodo, kad galbūt skausmą sukėlė tam tikros klaidos ir/ar partnerio netinkami veiksmai, pavyzdžiui, per greiti, per staigūs, per stiprūs judesiai, per mažai glamonių ar netinkamos ir pan.), yra gera. Atminkite, kad galite ir klysti. Gali skausmo priežastys būti ir kitos. Skausmas gali būti kelių priežasčių rezultatas, todėl nebūtų teisinga dėl visų priežasčių apkaltinti partnerį.
Sudėtingesnius pokalbius paprašykite partnerio atidėti ramesnio emocinio fono ir geresnės fizinės savijautos laikui. Paaiškinkite, kad patirdami skausmą, jaučiatės prastai fiziškai, todėl norite viską aptarti vėliau, kai abu nebūsite itin jautrioje ir pažeidžiamoje situacijoje: nuogume, tam tikram fizinio ir seksualinio susijaudinimo lygyje, skausmo fone. Patartina vengti kaltinimų, komentarų apie partnerio veiksmų motyvus, nedaryti visą apibendrinančių išvadų.
Kai pasijausite geriau – kalbėtis labai svarbu. Neužmeskite šios temos. Neleiskite kasdieniams rūpesčiams užgožti. Aktyviai suraskite progas, kada galėtumėte atvirai pasikalbėti su partneriu apie jus abu liečiantį sunkumą jūsų intymių santykių srityje. Aptarkite savo poreikį, jei tokį turite, pabandyti pakoreaguoti tam tikrus veiksmus jūsų abiejų lytinio aktyvumo metu. Gerbdami vienas kito skirtingumus, ieškokite abiems priimtinų sprendimo būdų, išklausykite partnerio nusivylimus ar baimes, ar poreikius.
Skausmas lytinių santykių metu nėra asmeninė problema, kartu visi sunkumai įveikiami lengviau.
Kartais skausmą patiriantys asmenys klaidingai galvoja, kad tik jie ir kenčia (nes „juk tik jie patiria skausmą“) ir, kad tik jie susiduria su įvairiais dvasiniais, psichiniais, fiziniais kentėjimais, ypač jei jų partneriai neturi ir nesiskundžia jokiais sunkumais lytinėje srityje.
Nemažai daliai žmonių kyla pagunda atsiriboti ir galvoti, kad tai tik jų asmeninė problema, kurią jis/ji pati turi išspręsti ir/ar slaptoje ištverti. Tiesa yra kiek kitokia. Skausmas lytinių santykių metu yra visada poros problema, nepriklausomai, ar tai pripažįstame, su tuo sutinkame, ar ne.
Tiesa yra ta, kad skausmas lytinių santykių metu įprastai įvairiais lygmenimis paliečia abu partnerius, nebent kalba eitų apie vienkartinius, trumpalaikius santykius, kai skausmas nėra itin stiprus ir gali būti sąmoningai nuslepiamas, todėl gali likti partnerio nepastebėtu. Visgi ilgalaikiuose lytiniuose santykiuose užsitęsęs, slepiamas skausmas lytinių santykių metu anksčiau ar vėliau sukels įvairias asmenines ir tarpasmenines krizes.
Skausmą patiriantis asmuo neabejotinai kenčia, tačiau iš tikrųjų sunkumai ištinka ir skausmo nepatiriantį asmenį. Sunkumų pobūdis gali skirtis priklausomai nuo to, ar jam yra pasakoma apie patiriamą skausmą lytinių santykių metu ar ne.
Jei apie patiriamą skausmą lytinių santykių metu partneriui pasakoma:
Skausmo nepatiriantis partneris (taip pat kaip ir patiriantis skausmą) gali pasijausti itin nesaugus, bejėgis padėti savo brangiausiam asmeniui, gali jausti nerimą dėl ateities, baimę dėl artimo asmens sveikatos problemų, baimę prarasti santykius.
Jį/ją gali ištikti savivertės krizė, kai dėl skausmo ima kaltinti savo tariamą negebėjimą gerai pasirūpinti partnerio poreikiais lytinio aktyvumo metu, gali jaustis nepakankamai patrauklus/-i, pasijusti atstumtas/-a ar negebantis/-i sužadinti tinkamo seksualinio susijaudinimo.
Vėliau tokį asmenį gali kankinti baimė būti aktyviu/-ia ir neužtikrintumas kiek ir kaip turėtų (ar neturėtų) elgtis inicijuodamas/-a lytinius santykius poroje. Jei dėl patiriamo skausmo tampa neįmanoma mylėtis, partneris gali patirti dužusių svajonių susilaukti vaikų skausmą, nusivylimą, pyktį.
Kartais skausmo nepatiriantis partneris gali imtis per daug globėjiško vaidmens, kai didina nerimą perdėtai dažnai klausinėdamas/-a ar „jau gerėja“, ar „jau neskauda“. Gali reaguoti nekantraudamas/-a „kada gydymas suveiks“, ar ima bijoti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti mažiausią diskomfortą lytinių veiksmų metu ir visiškai nustoja rodyti lygiaverčiams santykiams būdingą iniciatyvą.
Dalis partnerių atsitraukia/užsidaro ir ima vengti bet kokio intymumo, nuneigia savo seksualinius poreikius „vardan meilės“: „jei tau nereikia, tai ir man nereikia“ ir tuo būdu kartais itin atitolina galimybę abiems keliauti sveikimo iš seksualinės disfunkcijos keliu. Gali imtis ir gelbėtojo vaidmens, kai karštligiškai imasi veiksmų, kurie jo nuomone „gali padėti“, ne visada gali rodyti atvirumą kreiptis profesonalios pagalbos.
Būna ir sudėtingų, itin skaudžių partnerio reakcijų: įtūžio, kartėlio, neišmanymo, atsiribojimo, įsižeidimų, savanaudiškumo, kai skausmą kenčiančiam asmeniui permetama visa atsakomybė dėl jaučiamo skausmo (lyg jis/ji dėl to būtų kaltas/-a, lyg tai jo/jos pasirinkimo klausimas). Gali būti demonstruojamas nelankstumas, prisirišimas tik prie tam tikrų lytinio aktyvumo formų, jos pernelyg sureikšminamos nesirūpinant skausmą patiriančio partnerio poreikiais, kai reiškiami kaltinimai, nusivylimai dėl skausmą patiriančio partnerio netinkamumo, neišmanymo, galvojama, kad tai tik „psichologinės problemos“ ir/ar netikima realia skausmo patirtimi.
Kartais abiejų partnerių dėl skausmo apkaltinamos vien sveikatos problemos ir lieka uždarumas paieškoti galimų kitų klaidų savo reakcijose ir veiksmuose, savo netinkamos lytinės elgsenos koreaguotinų aspektų.
Suprantama, kaip sunku ir skaudu gali būti, susiduriant su netinkamomis partnerio reakcijomis į jūsų patiriamą skausmą lytinių santykių metu. Tai ne tik fizinis, bet ir didelis emocinis iššūkis. Svarbu atminti, kad jūs nesate vieni ir kad situacija gali pagerėti.
Kaip reaguoti neteisingai kaltinamam partneriui?
-
- Atskirkite jausmus nuo faktų. Partnerio reakcija yra jo jausmų ir įsitikinimų atspindys, o ne jūsų kaltės įrodymas.
- Išlikite ramus ir aiškus. Stenkitės ramiai paaiškinti savo patirtį ir jausmus. Pabrėžkite, kad skausmas yra realus ir kad jis nėra jūsų pasirinkimas.
- Nesileiskite į kaltinimus. Atsisakykite įsitraukti į kaltinimo žaidimus (nepradėkite atsakyti tuo pačiu). Verčiau sutelkite dėmesį į bendrą problemos sprendimą.
- Išreikškite savo poreikius. Pasakykite, ko jums reikia iš partnerio, kad jaustumėtės saugūs ir palaikomi. Pavyzdžiui, „man reikia, kad tu patikėtum mano skausmu” arba „man reikia, kad mes kartu ieškotume sprendimų”.
- Nustatykite ribas. Jei partnerio elgesys tampa įžeidus ar žeminantis, aiškiai pasakykite, kad tokio elgesio netoleruosite. Atminkite, kad jūs esate verti meilės, palaikymo ir supratimo. Nenusileiskite mažiau.
Kaip abiem ieškoti tinkamesnių konflikto sprendimų?
-
- Atviras ir nuoširdus pokalbis. Pasirinkite tinkamą laiką ir vietą, kur galėtumėte ramiai pasikalbėti apie savo jausmus ir poreikius. Jei pamatote, kad situacija “kaista”, pabandykite atidėti kai kuriuos klausimus vėlesniam laikui, suteikite abu “laiko sau” pasvarstyti, pasidomėti, neskubėkite su išvadomis.
- Aktyvus klausymas. Stenkitės išgirsti, ką sako jūsų partneris, net jei nesutinkate su jo požiūriu.
- Empatija. Pabandykite suprasti partnerio jausmus ir motyvus. Gera yra nesureikšminti savo ar partnerio klaidų ar neišmanymo, pripažinti progą abiems naujai mokytis ir augti kartu, matyti progą pažinti vienas kitą giliau, kartu įveikti kylančius iššūkius ir sunkumus.
- Bendradarbiavimas. Sutelkite dėmesį į tai, kaip galite kartu rasti sprendimus, kurie būtų priimtini abiem pusėms. Patiriančioms sunkumus poroms, svarbu džiaugtis vienas kito pastangomis prisitaikyti, neprarasti džiaugsmo vienas kitu kaip asmeniu, priimti kito siūlomą pagalba ir rodomą norą įsiklausyti į poreikius. Gera yra drąsinti vienas kitą, pastebėti ir įvertinti dedamas pastangas susidoroti su kylančiais iššūkiais, nepatogumais. Bendradarbiavimas padeda poroms daug greičiau bei efektyviau spręsti kylančius sunkumus ir su specialistais, laiku kreiptis pagalbos į juos, greičiau koreaguoti klaidas, sveikti ir/ar rasti tinkamiausius sprendimus, kad skausmas netrikdytų gyvenimo kokybės (ar mažiausiai, kiek įmanoma, ją blogintų), o svarbiausia, kad neapiplėštų gebėjimo mylėti vienas kitą, ištęsėti vienas kitam duotus meilės ir ištikimybės pažadus.
- Specialisto pagalba. Jei patys negalite susitvarkyti su sunkumais, kreipkitės į seksologą, psichologą ar porų terapeutą.
(Papildomi patarimai abiems: nepamirškite pasirūpinti ir savimi. Skirkite laiko sau, darykite tai, kas jums teikia malonumą ir padeda atsipalaiduoti. Susisiekite su kitais žmonėmis, kurie patiria panašių sunkumų. Pasidalijimas patirtimi gali padėti jaustis mažiau vienišam ir gauti vertingų patarimų.)
Kodėl svarbu pasisakyti tiesą, o ne slėpti patiriamą skausmą?
Nepaisant galimų nemalonių partnerio reakcijų, svarbu neslėpti savo skausmo. Tyla tik pablogins situaciją ir atitolins jus vieną nuo kito. Atvirumas yra pirmas žingsnis link problemos sprendimo. Nors kelias gali būti sunkus, svarbu neprarasti vilties. Santykiai gali būti stipresni ir intymesni, jei abu partneriai yra pasirengę atvirai bendrauti, suprasti vienas kito poreikius ir kartu ieškoti sprendimų.
Su tinkama pagalba ir pastangomis sunkumai gali būti įveikiami. Svarbu suprasti, kad lytiniai santykiai nėra vienintelis būdas patirti intymumą. Galima atrasti kitų būdų būti artimiems, pavyzdžiui, naujos glamonės, masažas, bučiniai ar tiesiog buvimas kartu, – pabandykite tai prieš atmesdami šiuos būdus kaip menkai pagelbstinčius.
Kokios pasekmės, jei apie skausmą partneriui nesakoma?
nuslepiant skausmą lytinių santykių metu gali atrodyti, kad taip apsaugoma pora, partneris ar aš pats nuo konfliktų ar partnerio nusivylimo, bet ilgainiui tai tampa tikru santykių nuodu. Nuslėpimas lėtai, bet užtikrintai ardo intymumą, artumą sukeldamas įtampą kitose gyvenimo srityse.
Melas visada turi blogas pasekmes:
-
-
Intymumo praradimas ir emocinis atstumas:
-
-
-
- Pavyzdys: Įsivaizduokite, kad partnerė nuolat jaučia skausmą lytinių santykių metu, bet tyli, bijodama įžeisti partnerį. Ilgainiui ji ima vengti bet kokio intymumo, net ir apsikabinimų ar bučinių, nes visa tai asocijuojasi su buvusiu ir galimai artėjančiu skausmu. Partneris jaučiasi atstumtas, nesupranta, kas vyksta, ir pradeda galvoti, kad yra nebepatrauklus, nebemylimas. Artumas išnyksta, o vietoj jo atsiranda šaltumas ir atsiribojimas.
- Žala: Nuslepiant skausmą, intymumas tampa paviršutinišku, paremtu tik fizine veikla, kuri vienam iš partnerių sukelia diskomfortą. Emocinis ryšys nutrūksta, nes trūksta atviro bendravimo ir abipusio supratimo.
-
2. Įtampa ir nepasitikėjimas:
-
-
- Pavyzdys: Partneris jaučia, kad kažkas negerai, bet nesupranta, kas. Jis pradeda įtarinėti partnerę abejingumu, neištikimybe ar net psichologinėmis problemomis. Partnerė, jausdama jo įtarimus, dar labiau užsidaro ir stengiasi nuslėpti skausmą. Taip sukuriamas uždaras ydingas ratas, kuriame įtampa ir nepasitikėjimas tik auga.
- Žala: Slėpimas sėja abejones ir nepasitikėjimą. Santykiai tampa įtempti, nes partneriai nebesijaučia saugūs ir atviri vienas su kitu.
-
-
-
Skausmo nepatiriančio partnerio apvogimas:
-
-
-
- Pavyzdys: Partneris, nežinodamas apie skausmą, gali manyti, kad viskas gerai ir tęsti lytinius santykius įprastu būdu. Kai paaiškėja tiesa, jis jaučiasi apgautas ir kaltas, kad sukėlė skausmą. Jis praranda galimybę laiku padėti partnerei, ieškoti sprendimų ir būti tikru palaikymu.
- Žala: Nuslepiant skausmą, iš partnerio atimama galimybė augti, mokytis, suprasti ir būti atrama. Jis negali dalyvauti problemos sprendime ir jaučiasi bejėgis. Tai žeidžia, nes jis nori padėti, bet jam neleidžiama.
-
-
-
Santykių kokybės prastėjimas ir konfliktų augimas:
-
-
-
- Pavyzdys: Slopinamas skausmas ir neišspręstos problemos gali išsilieti į kitas gyvenimo sritis. Smulkūs nesutarimai tampa dideliais konfliktais, o pyktis ir nusivylimas kaupiasi. Partneriai pradeda kritikuoti vienas kitą dėl smulkmenų, o tikrosios problemos lieka nepastebėtos.
- Žala: Nuslepiant skausmą, santykiai tampa nuodingi. Maži nesutarimai išauga į didelius konfliktus, o meilė ir supratimas užleidžia vietą pykčiui ir nusivylimui.
-
Apibendrinant, arba kodėl neverta rinktis nuslėpimo kelio?
Melo žala didesnė už tariamą naudą: nors gali atrodyti, kad slepiant skausmą išvengiama konfliktų, ilgainiui žala santykiams bus daug didesnė.
Prarandama galimybė augti: atvirumas ir bendradarbiavimas leidžia porai augti, stiprinti ryšį ir atrasti naujus intymumo būdus.
Prarandama galimybė patirti palaikymą ir supratimą: partneris, žinodamas apie skausmą, gali suteikti palaikymą, supratimą ir padėti ieškoti sprendimų.
Prarandamas autentiškumas: atvirumas leidžia būti autentiškiems santykiuose, o tai yra pagrindas tikram intymumui ir meilei. Jei vienas iš partnerių nuolat slepia savo tikrus jausmus ir poreikius, nes bijo būti atstumtas ar nesuprastas, ilgainiui kitas partneris jaučiasi taip, lyg gyventų su kaukėtu žmogumi, kurio niekada tikrai nepažins. Tai žeidžia, nes atimama galimybė pažinti tikrąjį partnerį ir būti jam artimu.
Tai veda į atitolimą, nepasitikėjimą ir žlugdo santykius. Atvirumas, nuoširdumas ir bendradarbiavimas yra vieninteliai būdai sukurti tvirtus ir harmoningus santykius, kuriuose abu partneriai jaučiasi saugūs, mylimi ir suprasti.
Nesikalbančios apie savo jausmus ir išgyvenimus ir su meile neieškančios kartu abiems priimtinų sprendimų poros, pasiduodančios kraštutinumams („viskas arba nieko“), palaikymo ir pagarbos stoka vienas kito sunkumams, susiduriant su skausmu lytinių santykių metu, dažnai labai greitai gilina asmenines krizes ir spartina tarpasmenines krizes, ne taip ir retai tampa įvairių konflitų, skyrybų priežastimi. Todėl, kai tik įmanoma, – visada patariama siekti pagarbaus ir atviro dialogo, lankstumo ieškant sprendimų, paremti vienas kitą kreipiantis pagalbos į specialistus.
V. Teisė į privatumą
„Kiekvienas turi teisę į privatumą, susijusį su jų lytiškumu, įskaitant teisę nuspręsti, kada, kaip ir su kuo dalintis savo asmenine informacija.”(PSO)* Patarimas porai: skausmas lytinių santykių metu yra labai intymi problema. Aptarkite kartu, su kuo norėtumėte pasidalinti šia informacija (pvz., su šeima, draugais ar tik su gydytoju/terapeutu), ir gerbkite vienas kito privatumą ir ribas šiuo klausimu.
VI. Teisė į informaciją
„Kiekvienas žmogus turi teisę gauti tikslią ir suprantamą informaciją apie lytiškumą, įskaitant lytinę sveikatą, saugų seksą ir seksualinę orientaciją bei tapatybę.” (PSO)* Patarimas porai: bendradarbiaukite ieškodami informacijos apie dispareuniją (skausmingus lytinius santykius). Skaitykite patikimus straipsnius, žiūrėkite vaizdo įrašus ar klausykite tinklaraščių, kur gydytojai ir reabilitacijos specialistai dalinasi patarimais apie skausmingų lytinių santykių gydymą. Taip pat bendrai aptarkite šią informaciją vienas su kitu – tai padės suvienodinti lūkesčius, įvardinti problemas ir abipusiai priimti sprendimus.
VII. Teisė į gydymą
Arba, kaip pasinaudoti visais galimais gydymo būdais, sprendžiant skausmingų lytinių santykių problemą?
Kiekvienas turi teisę į prieinamą, kokybišką ir tinkamą gydymą, įskaitant lytinės sveikatos problemas. Skausmingi lytiniai santykiai nėra išimtis. Remiantis PSO principais, kad užtikrintumėte savo teisę į efektyvų gydymą štai ką svarbu žinoti:
1. Teisė į ankstyvą diagnozę: „Kiekvienas turi teisę į ankstyvą ir tikslią diagnozę, kai kyla lytinės sveikatos problemų.”(PSO*) Patarimas porai/asmeniui: nelaukite, kol skausmas taps nepakeliamas, sutrikdys santykius ar išsekins psichologiškai. Kuo anksčiau kreipsitės į gydytoją, tuo greičiau bus galima nustatyti priežastis ir pradėti gydymą, tinkamai patarti, suteikti pagalbą tiek asmeniui, tiek porai, užkirsti kelią komplikacijoms, nereikalingoms klaidoms.
Išsakykite gydytojui visus simptomus, net jei jie atrodo nesvarbūs. Reikia pripažinti, kad kelias iki diagnozės ir skausmą sukeliančių priežasčių išsiaiškinimo gali būti labai skirtingas. Jei skausmo priežastys nedaugiakompleksinės, nesudėtingos, kartais pakanka ir vienos konsultacijos su šeimos gydytoju ar kitu gydytoju specialistu (ginekologu, urologu, seksualinės medicinos gydytoju, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, psichoterapeutu ir pan.) ir skausmo problema nesunkiai/greitai identifikuojama ir pašalinama. Tačiau būna ir atvejų, kada kelionė iki priežasties/-čių išsiaiškinimo užtrunka, nes reikia atmesti įvairias galimas skausmo priežastis, patikslinti audinių/organų pažeidimus, susirgimus, suprasti kaip kelios priežastys sąveikauja tarpusavyje, neretai reikia pasitelkti keleto specialistų pagalbą.
2. Teisė į tinkamą gydymą: „Kiekvienas turi teisę į gydymą, kuris yra pagrįstas moksline įrodymais ir atitinka jų individualius poreikius.” (PSO*) Patarimas porai/asmeniui: pasidomėkite galimais (jums siūlomais) gydymo būdais ir patys. Nesigėdykite tartis su keletu specialistų, išgirsti ir antrą/trečią specialistų nuomonę, jei abejojate, kuris iš jums siūlomų gydymo būdų labiausiai tinka jums. Kaip kad yra daug galimų skausmą lytinių santykių metu sukeliančių priežasčių, taip ir gydymas gali būti tinkamas įvairus ir nevienodas skirtingiems asmenims. Gali būti rekomenduojama ir taikoma tiek įpročių, lytinės elgsenos korekcijos, tiek medikamentinis gydymas, tiek gydymas fizikiniais veiksniais (fizioterapija), kineziterapija, psichoterapija, operaciniai gydymo būdai ir/ar įvairių gydymo būdų kombinacijos. Įsitikinkite, kad specialistas paaiškina jums visus siūlomo gydymo privalumus ir trūkumus, bei galimus šalutinius poveikius.
Kada ir kuo gali būti naudinga/padėti reabilitacija patiriant skausmą lytinių santykių metu?
Reabilitacija yra reikalinga kai sveikatos sutrikimai (šiuo atveju skausmas lytinių santykių metu ir/ar jį sukeliančios ligos, būklės) ima trikdyti normalų asmens funkcionavimą (kūno funkcijas, struktūras, veiklas ar įsitraukimą į gyvenimo situacijas).
Patiriantys skausmą lytinių santykių metu gali patirtį jį tik kaip izoliuotą simptomą, kuris trikdo funkcionavimą tik lytinio aktyvumo srityje, tačiau daliai žmonių šį skausmą lydi ir daugiau nemalonių sunkumų kasdienybėje: tarpvietės, lytinių organų, dubens srities skausmas gali varginti ne tik lytinio aktyvumo metu, bet ir kitų kasdienių veiklų metu, pvz., ilgai sėdint, sportuojant. Neretai kartu gali varginti šlapinimosi sunkumai (dažnas šlapinimasis mažais kiekiais, ar apsunkintas šlapinimasis, ar šlapimo nelaikymas), tuštinimosi sutrikimai, erekcijos, ejakuliacijos sutrikimai ir kt. Kai pasireiškia daugiau įvairių simptomų, – asmens gyvenimo kokybė ir funkcionavimas nukenčia daug labiau.
Skausmingus lytinius santykius patiriantys asmenys įprastai yra tirtini dėl dubens dugno disfunkcijų (daugiau informacijos apie galimas dubens dugno disfunkcijas, jų priežastis ir su jomis susijusius simptomus galite rasti čia.), nes seksualinei funkcijai ypatingai svarbu ne tik nervų sistemos, lytinių organų, bet ir dubens dugno sveikata. Dubens dugnas – tai raumenų, fascijų grupė, kuri palaiko vidaus organus, užtikrina šalinimo funkcijas, dalyvauja lytinio atsako etapuose (daugiau informacijos apie dubens dugną ir jo funkcijas rasti čia).
Verta žinoti, kad patiriant skausmą dubens dugno srityje, tarpvietėje, lytinių organų srityje, nepriklausomai net nuo skausmo priežasties (t.y. net jei priežastis nėra dubens dugno raumenų/fascijų ligos, o visai kitos ligos (vidaus organų, odos, gleivinių ir pan.) ar net psichologiniai veiksniai), kaip apsauginė reakcija įvyksta refleksinis dubens dugno raumenų spazmas (angl. muscle guarding response). Šis fiziologinis raumenų atsakas yra normali apsauginė refleksinė (automatinė) raumenų reakcija į skausmą (sukeltą realaus audinių pažeidimo dėl traumos ar uždegimo ar kt.), tačiau stebimas ir asmenims, kurie patiria skausmo baimę, t.y. tikėtiną (numanomą) pažeidimą. Pagrindinis šio fiziologinio raumenų atsako tikslas – audinių apsauga nuo papildomo traumavimo, stabilumo užtikrinimas.
Jei skausmas dažnai pasikartoja, skausmo problema nėra lengvai pašalinama, apsauginis dubens dugno raumenų spazmas gali užsitęsti, gali virsti į nuolat didesnį jų ramybės tonusą (raumenų įsitempimas ramybės sąlygose), o tai gal sukelti dubens dugno raumenų hiperaktyvumo disfunkciją, kuri pati ima trikdyti dubens dugno raumenų funkcijas ir, savo ruoštu, vėliau gali tapti skausmingų dubens dugno raumenų ir skausmo lytinių santykių metu pagrindine priežastimi (net ir tada, kai pirminė skausmą kėlusi priežastis (lytinių, vidaus organų liga, uždegimas dubens srityje) jau kitais gydymo būdais pašalinama). (Daugiau apie raumenų apsaugos reakciją ir sąsajas su skausmu bei lėtinėmis disfunkcijomis galite pasiskaityti čia)
Susiduriant su skausmingais lytiniais santykiais reabilitacija gali padėti:
-
-
-
- atpalaiduoti raumenis: jei dubens dugno raumenys yra įsitempę pernelyg ilgai, tai gali sukelti skausmą lytinių santykių metu. Reabilitacijos specialistai naudoja įvairias technikas (masažą, pratimus, grįžtamojo ryšio technikas (angl., biofeedback), fizikinius veiksnius ir kt.), kad atpalaiduotų raumenis ir sumažintų skausmą. (Daugiau informacijos apie pagrindines reabilitacijos strategijas, esant dubens dugno raumenų hiperaktyvumui galite rasti čia)
- stiprinti raumenis: kartais, atvirkščiai, dubens dugno raumenys yra per daug nusilpe, hipoaktyvūs, perdaug prailgėję (atsipalaidavę), išsekę ir tai sukelia jų tvirtinimosi prie kaulų vietų dirginimą, skausmingumą, dubens nervų tempimą, dirginimą, dubens organų nusileidimo progresavimą ir su tuo susijusių skausmų intensyvėjimą. Specialūs pratimai dubens dugno raumenų aktyvinimui (Kėgelio pratimai ir kt.) gali padėti sustiprinti ir pagerinti šių raumenų funkciją, mažinti lytines disfunkcijas. Reabilitacijos specialistai gali padėti išmokti juos atlikti tinkamai, nes netinkamai atliekami pratimai gali pakenkti dubens dugno funkcijoms, sveikatai, gilinti skausmo ir kitų disfunkcijų problemą. (Daugiau informacijos apie pagrindines reabilitacijos strategijas, esant dubens dugno raumenų hipoaktyvumui galite rasti čia)
- pagerinti kraujotaką, mažinti uždegimus, skatinti spartesnį auginių gijimą po traumų/operacijų, skatinti pažeistų nervų funkcijų atsikūrimą: fizikinių veiksnių procedūros (pvz., elektrostimuliacija, ultragarsas, smūgio banga, lazerioterapija, magnetostimuliacija ir kt.) ir tinkamai parinkti kineziterapiniai pratimai, ergoterapinės veiklos, gali pagerinti kraujotaką dubens srityje, o tai padeda mažinti uždegimą ir skausmą, spartinti gijimą, gerinti randų, fascijų elastingumą, atsparumą tempimui, mažinti audinių sensitizaciją, spartinti nervų funkcijų atsikūrimą, lengvinti pasituštinimą, šlapimo pūslės ištuštinimą šlapinantis, mažinti jos dirglumą ir kt.
- išmokyti naujų įgūdžių: reabilitacijos metu galite išmokti naujų būdų, kaip valdyti skausmą, atsipalaiduoti, ir geriau jausti savo kūną, kaip mažinti lėtinį dubens dugno raumenų įsitempimą, kaip susidoroti su nusivylimais, išsikelti realistinius tikslus ir pan.
- spręsti psichologines problemas: skausmingi lytiniai santykiai gali sukelti nerimą, depresiją, ir kitas emocines problemas. Reabilitacijos specialistai gali padėti jums susidoroti su šiais sunkumais ir atgauti pasitikėjimą savimi, suteikti žinių ir įgūdžių kaip juos spresti, padėti įvardinti kylančius sunkumus, įtraukti partnerį į gijimo ir gydymo procesus, patarti ir padrąsinti porą/asmenį sudėtingesnių problemų atvejais greičiau pradėti bendradarbiauti su psichologais, psichoterapeutais, psichiatrais, seksologais.
-
-
Svarbu suprasti, kad įvairūs psichologiniai kentėjimai patys gali sukurti užsitęsusio dubens dugno raumenų spazmo situacijas, sukurti aplinkybes formuotis kitų funkciškai susijusių raumenų disbalansams, funkciniams sutrikimams, kurie, savo ruoštu, vėlgi gali trikdyti dubens dugno raumenų funkciją ir sąlygoti jų skausmingumo atsiradimą. Patiriant psichologinio pobūdžio sunkumus, gali silpti gebėjimas valingai atpalaiduoti dubens dugno raumenis, juose ima formuotis skausmingi trigeriniai taškai. Tiesiogiai negydant šių skausmingų raumenų (jų disfunkcinių skaidulų), greitas proveržis ir sėkmingas skausmingų lytinių santykių (kurių pagrindinis sukėlėjęs galibūt yra tik psichologinės kilmės) gydymas vien psichologinėmis intervencijomis yra sunkiau pasiekiamas, o kai kurias atvejais ir labai mažai tikėtinas.
Kitaip tariant, net jei yra žinoma, kad skausmingų lytinių santykių pagrindinė priežastis slypi įvairiose anksčiau patirtose trauminėse patirtyse (seksualinė prievarta, smurtas, abortai, persileidimai ir kt.) ar kituose psichologiniuose kentėjimuose (nerimo spektro sutrikimai, menka savivertė ir pan.), ir kad esminį vaidmenį gydyme vaidins būtent įvairūs psichoterapiniai metodai, poros terapija, vis tiek įprastai rekomenduojama psichoterapinį gydymą, kada tik įmanoma, papildyti reabilitacija.
Reabilitacijos metu tokiais atvejais taikoma įvairios kineziterapinės strategijos, manualinės technikos ir kitos dubens dugno raumenų hiperaktyvumo disfunkciją švelninančios priemonės, o, esant indikacijoms, toleruojant, gali būti gydymo procese panaudojami ir fizikiniais veiksniai skausmingų raumenų gydymui, neuromoduliacijai. Labai dažnai tokiose situacijose reikšminga gali padėti ir ergoterapeutai, pritaikydami įvairias terapines veiklas, mokydami kasdienių veiklų planavimo ir strategavimo.
Ergoterapeutų pagalba neretai asmenims padeda lengviau spręsti iškylančius sunkumus kasdienybėje integruojant įvairias kitų specialistų siūlomas savipagalbos priemones, gali išmokyti efektyviau rasti laiko savipagalbai. Šie specialistai gali padėti asmeniu ir jo/jos partneriui surasti abiem prasmingas veiklas, kurios spartins gijimą, augins pasitikėjime ir bendradarbiavime, palengvins kylančius sunkumus tarpasmeniniuose santykiuose, įgalins pacientą/porą pačiam/patiems sau padėti.
Žinoma, glaudus bendradarbiavimas su psichikos sveikatos kompetentingais specialistais gydant sudėtingesnių psichinių būklių/krizių ištiktus asmenis išlieka itin svarbus, – vien reabilitacijos specialistų kompetencijos tokiais atvejais dažniausiai nepakanka efektyviai ir visapusiškai atliepti asmens ir poros interesams.
-
-
- palengvinti įvairių gydymo būdų suderinimą tarpusavyje, kitų specialistų įtraukimą į iškylančių problemų sprendimus: reabilitacijos specialistai gali padėti suderinti įvairius medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo būdus, palengvinti bendradarbiavimą su kitais specialistais, ypač svarbūs atmetant ar patvirtinant dubens dugno raumenų disfunkcijas ir jų vaidmenį seksualinėms disfunkcijoms konkrečiu atveju.
- paspartinti ir palengvinti savipagalbos priemonių integravimą į kasdienybę: reabilitacijos metu parenkamos individualzuotos priemonės, parama iš įvairių specialistų, gali suteikti daugiau skirtingų prasmingų savipagalbos priemonių asmeniui, kurios gali spartinti sveikimą, adaptaciją.
-
Apibendrinant: įprastai asmenims, susiduriantiems su skausmingų lytinių santykių problema, ypač jei ji neišsprendžiama lengvai kitų gydytojų (šeimos, kitų gyd. specialistų) rekomenduojama pasitarti su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju dėl dubens dugno raumenų (kaip galimo skausmo šaltinio) detalesnio funkcinio ištyrimo ir kitų galimai naudingų reabilitacijos strategijų. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, nenustatęs indikacijų reabilitacijai, gali nukreipti kitiems reikiamiems specialistams.
3. Teisė į prieigą prie gydymo: „Kiekvienas turi teisę į prieinamą gydymą, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, gyvenamosios vietos ar kitų faktorių.” (PSO*) Patarimas porai/ asmeniui: išsiaiškinkite, kokias paslaugas apmoka jūsų sveikatos draudimas. Jei neturite draudimo, asmeninių lėšų gydymui, kreipkitės į valstybines įstaigas ar labdaros organizacijas, kurios teikia sveikatos priežiūros paslaugas PSDF lėšomis ar nemokamą, arba pigesnį gydymą.
Dėl įvairių aplinkybių gali susiklostyti situacija, kada ne visi įmanomi gydymo būdai jums bus prieinami iš karto ar lengvai, tačiau svarbu nenusiminti ir nenustoti ieškoti prieinamos pagalbos. Labai dažnai skausmą lytinių santykių metu galima bent jau palengvinti įvairiomis daug nekainuojančiomis savipagalbos strategijomis, todėl bet kokiu atveju rekomenduojama nenuleisti rankų ir tartis su specialistais, ieškoti geriausių sprendimų jums (kaip asmeniui ir kaip porai) ir išnaudoti visą įmanomą (pasiekiamą) pagalbą.
Svarbu nesigėdyti kreiptis dėl savipagalbos strategijų pasiūlymų iš reabilitologų ir psichikos sveikatos specialistų. Skausmas lytinių santykių metu nėra gėdinga problema. Ar skausmo lytinių santykių metu priežastys vien psichologinės (pvz. anksčiau patirtos sudėtingos psichosocialinės patirtys, traumos, varginantis nerimas/nerimastingumas ir pan.), ar fizinės (pvz., onkologiniai susirgimai, kitos vidaus organų ligos, dubens dugno raumenų traumos, pažeidimai, disfunkcijos), ar jų kombinacija – skausmas visada sukelia ne tik fizinius kentėjimus bet ir psichologinę kančią, iššūkius, visiems žmonėms, todėl jo nereikia gėdytis. Tai normalu.
Normalu, kad kartais skausmo problemą pavyksta lengvai ir greitai išspręsti, o kai kuriems tenka nueiti ne menką ieškojimų, pastangų ir kantrybės reikalaujantį kelią, kol surandami geriausi sprendimai. Vis dėlto, šiuolaikinė medicina, turi daugybę būdų, apimančių tiek fizines, tiek psichoterapines intervencijas, medikamentinį gydymą, operacinius gydymo būdus, yra sukurtos ir įvairios savipagalbai skirtos priemonės susiduriantiems su skausmo lytinių santykių metu problema. Bendradarbiaujant, kartu su specialistais ieškant geriausių sprendimų, įprastai efektyviau ir greičiau pavyksta mažinti skausmo naštą asmeniui ir porai.
4. Teisė į dalyvavimą sprendimų priėmime: „Kiekvienas turi teisę aktyviai dalyvauti sprendžiant dėl savo gydymo ir sveikatos priežiūros.” (PSO*) Patarimas porai/asmeniui: Būkite aktyvūs gydymo proceso dalyviai. Užduokite klausimus, reikškite savo nuomonę, ir kartu su gydytoju kurkite gydymo planą, kuris atitiktų jūsų poreikius ir lūkesčius. Atvirai pasisakykite apie savo baimes, kylančius sunkumus susijusius su jūsų laukiančiais tyrimais, apžiūra, ar vykdant gydytojo rekomenduojamą gydymą. Nebijokite pakoreguoti gydytojų ir kitų specialistų, jei pastebite, kad jie ne visai teisingai suprato informaciją apie jūsų būklę, skundus ir kitas aptariamas aplinkybes. Nebijokite vienu metu konsultuotis su keletu specialistų, tačiau visuomet visus informuokite, kokį gydymą šiuo metu gaunate, kokį planą turite aptarę su kitais specialistais, neslėpkite šios informacijos, nes tai gali ne tik kad jus konsultuojančiam specialistui trukdyti parinkti tinkamiausią gydymo strategiją, bet gali sukelti ir tiesioginį pavojų jūsų sveikatai, jei vienu metu bus (dėl nežinojimo) derinami nederintini kartu gydymo būdai. (Nesitikėkite, kad jus konsultuojantis sveikatos priežiūros specialistai viską, kas jums taikoma ar kas ištirta anksčiau ir aptarta su kitais specialistais, matys jūsų elektroninės sveikatos paskyroje “automatiškai”).
Jei patiriate sunkumus konsultacijų metu gyvai išsakyti savo skundus, kitą informaciją susijusią su lytine sritimi, klausimus ir/ar aptarti jus neraminančius aspektus apie jūsų tyrimus, gydymą, kai kuriems žmonėms pagelbsti iš anksto juos užsirašyti prieš ateinant pas specialistą: taip kai kuriems lengviau nepamiršti svarbių dalykų, galima užsirašytą tekstą pateikti specialistui perskaityti. Jei matote, kad susiduriate su sunkumais pasitikėti gydytoju, jei kontaktas konsultacijos metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių itin apsunkintas ir dėl to jaučiatės nesaugūs atvirai kalbėti apie savo sunkumus, patiriamus simptomus, kelti klausimus, nesijaučiate gerbiami, svarstykite kreiptis į kitą tos pačios srities specialistą. Pasitikėjimas tarp paciento ir specialisto, saugus kontaktas, atvira komunikacija yra itin svarbūs ieškant pagalbos su lytiškumu susijusių problemų srityje.
5. Teisė į konfidencialumą: „Kiekvienas turi teisę į konfidencialumą dėl savo lytinės sveikatos informacijos.” (PSO*) Patarimas porai/asmeniui: įsitikinkite, kad jūsų gydytojas gerbia jūsų privatumą ir neatskleidžia jokios informacijos be jūsų sutikimo, aktyviai paprašykite konfidencialumo. Pagal galiojančius teisės aktus ir gydytojų etiką, gydytojai privalo užtikrinti jums konfidencialumą, tačiau taip pat privalo duomenis apie jūsų sveikatos būklę, konsultacijų turinį, dokumentuoti ir pateikti į jūsų paskyrą el. sveikatos sistemoje (tai nelaikoma konfidencialumo pažeidimu).
Jei jaučiatės nesaugiai dėl to, kas bus dokumentuojama, žinokite, kad jūs turite teisę paprašyti susipažinti su informacija, kuri bus pateikiama į elektroninę sveikatos sistemą (jūsų paskyrą), ją aptarti su gydytoju. Jei kažkuri specialisto dokumentuojama informacija apie jūsų sveikatos būklę jums itin jautri, atrodo netiksli, būtinai tai pasakykite specialistui.
6. Teisė į tęstinę priežiūrą: „Kiekvienas turi teisę į tęstinę priežiūrą po gydymo, kad išlaikytų gerą lytinę sveikatą.” (PSO*) Patarimas porai/asmeniui: net jei skausmas praeina, toliau rūpinkitės savo lytine sveikata, mylėkite ir rūpinkitės vienas kitu ir praktikuokite sveikus gyvenimo įpročius.
Laikykitės gydytojo/-ų rekomendacijų, reguliariai lankykitės pas specialistus (jei buvo rekomenduota stebėjimas, kontroliniai vizitai). Atsinaujinus sunkumams, nesigėdykite pakartotinai kreiptis pagalbos į specialistus. Ne visos skausmo lytinių santykių metu priežastys yra greitai ir lengvai išsprendžiamos, daliai atvejų gali reikėti tęstinio gydymo.
Kai kuriems asmenims/poroms gali reikėti ilgalaikės ar vis laikas nuo laiko pasikartojančios pagalbos iš specialistų. Naudokitės visa jums prieinama pagalba, kol skausmo problema nustos jums kelti trukdančius sunkumus lytiškumo srityje, kol surasite tinkamiausius gydymo sprendimus jums, žinosite kaip gerinti adaptaciją, kokios galimos kompensuojančios išliekančius sunkumus strategijos.
Deja, ne visada galima išgydyti skausmą sukeliančias ligas ar būkles, tačiau dažniausiai visada (bendromis visų pastangomis) galima rasti būdus, kaip kiek įmanoma kokybiškiau gyventi su išliekančiais sveikatos sutrikimais. Kantriai ieškant sprendimų, įprastai visada pavyksta surasti porai įmanomus ir abiems priimtinus būdus kaip išreikši švelnumą, meilę ir rūpestį vienas kitu, turėti savipagalbos strategijas, kaip dorotis su iškylančiais iššūkiais gyvenimo eigoje ir išsaugoti pakankamai gerą, abi puses tenkinančią lytinio gyvenimo kokybę pagrįsta pagarba, jautrumu ir meile vienas kitam, kūnų realybei.
Net ir kenčiant nuo būklių, kurios sukelia lėtinio skausmo problemą, galima išsaugoti tarpasmeninius intymius santykius ir jais džiaugtis, džiaugtis vienas kitu ir kartu įveikti iškylančius sunkumus, tik normalu, kad tokiais atvejais porai kelionė link geresnės gyvenimo kokybės bus ilgesnė, sudėtingesnė ir reikalaujanti daugiau tiek pačių dedamų pastangų, tiek pagalbos iš specialistų.
7. Teisė į pagarbą ir orumą: „Kiekvienas turi teisę į gydymą, kuris gerbia jų orumą, vertę ir autonomiją.” (PSO) Patarimas porai/asmeniui: jei jaučiatės, kad gydytojas, ar kitas specialistas negerbia jūsų nuomonės, nevertina jūsų jausmų, ar elgiasi neprofesionaliai, kreipkitės į kitą specialistą. Jūs turite teisę į pagarbų ir rūpestingą gydymą. Svarbu atminti, kad teisė į gydymą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Pasinaudokite ja, kad pagerintumėte savo lytinę sveikatą ir atgautumėte intymumo džiaugsmą. Būkite atkaklūs, nebijokite ieškoti pagalbos.
Paruošė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, m. dr. Venta Donec
Šiame puslapyje skelbiama informacija skirta tik švietimo tikslais. Remiantis ja, neturėtų būti diagnozuojamos ligos/disfunkcijos ar priimami sprendimai dėl konkretaus paciento gydymo, tai turi būti atliekama tik konsultuojantis su kvalifikuotu gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.
Šaltiniai:
- Pacik PT, Geletta S. Vaginismus Treatment: Clinical Trials Follow Up 241 Patients. Sex Med [Internet]. 2017 Jun 1 [cited 2025 Jun 25];5(2):e114. Available from: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5440634/
- Lamvu G, Carrillo J, Ouyang C, Rapkin A. Chronic Pelvic Pain in Women: A Review. JAMA – Journal of the American Medical Association [Internet]. 2021 Jun 15 [cited 2025 Jun 25];325(23):2381–91. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34128995/
- Till SR, As-Sanie S, Schrepf A. Psychology of Chronic Pelvic Pain: Prevalence, Neurobiological Vulnerabilities, and Treatment. Clin Obstet Gynecol [Internet]. 2019 Mar 1 [cited 2025 Jun 25];62(1):22–36.
- Graziani A, Grande G, Martin M, Ferraioli G, Colonnello E, Iafrate M, et al. Chronic Prostatitis/Chronic Pain Pelvic Syndrome and Male Infertility. Life [Internet]. 2023 Aug 1 [cited 2025 Jun 25];13(8):1700. Available from: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10455764/
- Suskind AM, Berry SH, Ewing BA, Elliott MN, Suttorp MJ, Clemens JQ. The prevalence and overlap of interstitial cystitis/bladder pain syndrome and chronic prostatitis/chronic pelvic pain syndrome in men: Results of the rand interstitial cystitis epidemiology male study. Journal of Urology. 2013 Jan;189(1):141–5.
- Franz J, Kieselbach K, Lahmann C, Gratzke C, Miernik A. Chronic Primary Pelvic Pain Syndrome in Men: Differential Diagnostic Evaluation and Treatment. Dtsch Arztebl Int [Internet]. 2023 Jul 24 [cited 2025 Jun 25];120(29–30):508. Available from: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10511008/
- Tayyeb M, Gupta V. Dyspareunia. StatPearls [Internet]. 2023 Jun 5 [cited 2025 Jun 25]; Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK562159/
- Pukall CF, Goldstein AT, Bergeron S, Foster D, Stein A, Kellogg-Spadt S, et al. Vulvodynia: Definition, Prevalence, Impact, and Pathophysiological Factors. Journal of Sexual Medicine. 2016 Mar 1;13(3):291–304.
- Oesterling C, Harder A, Borg C, de Jong P. Factors involved in vulvar pain during sexual activity and persistence in sexual activity amidst pain. PLoS One [Internet]. 2025 May 1 [cited 2025 Aug 22];20(5):1–20.
- Goldstein AT, Pukall CF, Goldstein I. Female sexual pain disorders: Evaluation and management. Female Sexual Pain Disorders: Evaluation and Management. 2020 Aug 21;1–450.
- Beckman A, Moss C, Goldstein AT. Evaluation and Treatment of Sexual Pain Disorders. Clin Obstet Gynecol [Internet]. 2025 Mar 1 [cited 2025 Aug 22];68(1):21–31. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/39846878/
- Alshahrani S, Fathi BA, Abouelgreed TA, El-Metwally A. Prevalence of Sexual Dysfunction with Chronic Prostatitis/Chronic Pelvic Pain Syndrome (CP/CPPS): An Updated Systematic Review and Meta-Analysis. Medicina (Lithuania) [Internet]. 2025 Jun 1 [cited 2025 Aug 22];61(6):1110. Available from: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC12195409/
- Gewirtz-Meydan A, Opuda E. The Impact of Child Sexual Abuse on Men’s Sexual Function: A Systematic Review. Trauma Violence Abuse [Internet]. 2022 Jan 1 [cited 2025 Aug 22];23(1):265–77. Available from: https://journals-sagepub-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/doi/10.1177/1524838020939134?pq-origsite=primo_ra
- Morin M, Dumoulin C, Bergeron S, Mayrand MH, Khalifé S, Waddell G, et al. Multimodal physical therapy versus topical lidocaine for provoked vestibulodynia: a multicenter, randomized trial. Am J Obstet Gynecol. 2021 Feb 1;224(2):189.e1-189.e12.
* Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos (daugiau info: https://www.who.int/teams/sexual-and-reproductive-health-and-research/key-areas-of-work/sexual-health/defining-sexual-health)



